Dauguma mūsų prisimename ir pagalvojame apie žuvis tik žiūrėdami laidas apie gyvąją gamtą ar pamatę akvariumą. Mokslininkas ir knygų autorius Jonathan Balcombe, praleidžia labai daug laiko mąstydamas apie emocinį žuvų gyvenimą. Balcombe įsitikinęs, jog mes kaip niekad arti tikslo pagaliau suprasti žuvis. „Būtent dėka mokslinės pažangos etologijos [tai gyvūnų elgsenos mokslas], sociobiologijos, neurobiologijos ir ekologijos srityse, mes galime geriau suprasti kaip pasaulis atrodo žuviai“ - nušvinta Jonathan Balcombe. Knygoje „Ką žino žuvis: Tikrieji mūsų povandeninių pusbrolių gyvenimai“ (angl....

Lenkijos valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ narys Krzysztof Czabanskis neseniai šalies parlamentui pasiūlė ambicingas gyvūnų apsaugos įstatymo pataisas. Jei siūlymas būtų priimtas, jos apimtų ne tik daugelį augintinių gerovės klausimų (pavydžiui, pririšti šunį lauke už virvės ar grandinės taptų nelegalu) – siūloma uždrausti ir gyvūnų išnaudojimą cirke bei ritualinį skerdimą, o taip pat nutraukti žvėrelių auginimą ūkiuose dėl jų kailio.

Pagalba gyvūnams gali būti įvairi – daug kas tai supranta kaip globą ir priežiūrą. Tačiau jeigu norime padėti fermų gyvūnams, įprasti metodai retai tinka. Štai keletas būdų, kuriais gali padėti fermų gyvūnams nesugaištant daug laiko ir net nepaliekant namų! 1. Pasirašyk Kartais organizacijos ar individualūs asmenys paprašys Tavęs pasirašyti. Dažniausiai tai peticijos, bet pasitaiko ir laiškų. Nesvarbu ar tai prašymas išgelbėti vieną arklį nuo skerdyklos, ar sukurti geresnes sąlygas milijonams vištų – Tavo parašas svarbus. Jokia peticija nebūtų kuriama, jeigu ji nieko nelemtų ir būtų bevertė. ...

Erdvė Jau seniai pastebėta, kad vištos teikia aiškią pirmenybę didesniems narvams. Dar 1978-iais D. Britanijoje buvo atliktas tyrimas, kuriuo siekta ištirti, ką labiau mėgsta pačios vištos. Rezultatai aiškūs – dauguma vištų mieliau rinkdavosi didesnį, nei mažesnį, narvą. Savaime suprantama, tiesa? Tačiau tyrimo rezultatai nepaskatino užtikrinti geresnių sąlygų gyvūnams. Šiais laikais narvuose laikomos vištos vis dar laikomos ankštuose narvuose, kuriose vos gali išskleisti sparnus. Pagrindas: žolė ar viela? Minėtame tyrime mokslininkai taip pat parodė, kad vištoms svarbu ir pagrindo tipas. V...

Kai „Gucci“ paskelbė, kad oficialiai įsipareigoja nebenaudoti gyvūnų kailio, visi, kam nors kiek rūpi gyvūnai ar aplinkosauga, sveikino mados namus priėmus pažangų sprendimą. Kaip ir tąkart, kai kosmetikos kompanija „Revlon“ skyrė 200 tūkst. JAV dolerių moksliniams tyrimams, kad galėtų išgyvendinti žiaurias testavimo su gyvūnais praktikas – JAV visuomenė suprato, kad vyksta didžiuliai pokyčiai, ir džiaugėsi tokiu rinkos lyderių žingsniu. Kas bendro tarp šių dviejų nesusijusių gailestingumo gyvūnams atvejų? Daugiau nei atrodo! Vienas pagrindinių panašumų yra tai, kad šiuos svarius pokyčius įgyv...

Šiame „Los Angeles Times“ straipsnyje garsus etikos filosofas Peter Singer bei gyvūnų aktyvistė ir rašytoja Karen Dawn aptarė, kaip raudonos mėsos atsisakymas padidina gyvūnų kančias. Daugelis žmonių, nustoję valgyti didesnių gyvūnų – kiaulių ar karvių – mėsą, toliau valgo vištų mėsą ir žuvį. Kai kurie tai daro dėl sveikatos sumetimų, tačiau dažniausiai žmonės jaučia stipresnį ryšį su didesniais žinduoliais, kurie yra panašesni į naminius gyvūnus. Karvių ir kiaulių pakeitimas paukščiais bei žuvimi dažniausiai reiškia, kad bus paskersta daugiau gyvūnų, nes paukščiai ir žuvys yra mažesni. Tad je...

Anot „Quartz“ straipsnio, socialiniai tinklai, tokie kaip Facebook ir Twitter, tapo tikru mėsos pramonės skausmu. Mėsos pramonei tenka susidurti su nuolatine organizacijų ir apsišvietusių vartotojų kritika. Urugvajuje organizuojamoje Pasaulinėje mėsos konferencijoje (World Meat Congress) dalyvavę kalbėtojai sakė, kad vartotojų pasitikėjimo išlaikymas yra jų pramonę varginanti kova. Anot žemės ūkio verslo konsultanto Tad Bilyea: „Socialiniai tinklai pramonės atstovų yra matomi kaip didžiausias košmaras.“ Tad mėsos pramonė visuomeninių ryšių firmoms bei prekybos agentūroms kasmet moka milijonus ...

Didžioji dalis gyvūnų kailio šiais laikais parduodama ne kailinių pavidalu, o kaip detalės (kailinis bumbulas ant kepurės, striukės gaubtuvo apvadas ir t.t.). Problema ta, kad dalis žmonių mano, jog jeigu gaminys pigus, jame esantis kailis nėra tikras. Deja, tai netiesa. Galima rasti pirštinių už 7€, striukių už 30€ ir kepurių už 20€ su gyvūnų kailiu. Kailių industrija nori, jog mes manytume, kad kailis prabangos produktas ir visada yra brangus (sukuriama siekiamybė), tačiau taip nėra. Triušio kailiukas parduodamas už 0.6€, prastos kokybės audinės kailiukas gali kainuoti keliolika eurų, o bumb...

Kad ir kiek daug gali nupirkti vienas žmogus, dažniausiai įmonės gali nupirkti (ir nuperka) daugiau. Vienas kailinius labai mėgstantis asmuo per sezoną gal nusipirks dvejus ar trejus, tačiau mados namai gali pasiūti tūkstančius kailinių. Net ir labiausiai kiaušinius mėgstantis žmogus kažin ar nusipirks daugiau negu vieną ar dvi dėžutes per dieną, bet prekybos centras tokių dėžučių nusipirks tūkstančius. Todėl manome, kad į tai būtina atsižvelgti planuojant kampanijas ir veiksmus dėl gyvūnų. Viena labai gerai tai iliustruojanti įmonė yra Sodexo. Nors Sodexo savo srityje yra vieni didžiausių pas...