Paaukok

Apie tai, ką žuvys supranta ir jaučia

Dauguma mūsų prisimename ir pagalvojame apie žuvis tik žiūrėdami laidas apie gyvąją gamtą ar pamatę akvariumą. Mokslininkas ir knygų autorius Jonathan Balcombe, praleidžia labai daug laiko mąstydamas apie emocinį žuvų gyvenimą. Balcombe įsitikinęs, jog mes kaip niekad arti tikslo pagaliau suprasti žuvis. „Būtent dėka mokslinės pažangos etologijos [tai gyvūnų elgsenos mokslas], sociobiologijos, neurobiologijos ir ekologijos srityse, mes galime geriau suprasti kaip pasaulis atrodo žuviai“ - nušvinta Jonathan Balcombe.

Knygoje „Ką žino žuvis: Tikrieji mūsų povandeninių pusbrolių gyvenimai“ (angl. What A Fish Knows: The Inner Lives Of Our Underwater Cousins“), autorius pristato žuvų sąmoningumo įrodymus, kurie patvirtina, kad žuvys pasižymi tokiais pojūčiais ir gebėjimais kaip skausmas, sugebėjimas atpažinti skirtingus žmones ir ilgalaikė atmintis. Balcombe teigia, kad žmonės turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kaip mes gaudome ir veisiame žuvis. „Žmonės nužudo tarp 150 milijardų ir virš 2 trilijonų žuvų kiekvienais metais. Tai kaip jos miršta, bent jau komercinėje žvejyboje, labai niūru...“ - informuoja autorius. „Reikia labai daug pokyčių mūsų santykiams su žuvimis pagerinti.“

Iš kur mes žinome, kad žuvys jaučia skausmą?

Jungtinėje Karalystėje mokslininkai stebėjo dryžuotąsias danijas – tai tokios nedidelės tropinės žuvys. Tyrėjai patalpino grupę šių žuvelių į perpus perskirtą akvariumą. Viena dalis akvariumo buvo labai gerai įrengta – aplinka buvo praturtinta įvairiais akmenimis ir augalais. Tuo tarpu antroji pusė – visai tuščia. Žuvys galėjo laisvai pasirinkti kurioje pusėje leisti laiką ir... aišku, kad visada buvo pirmojoje. Žuvys mėgsta aplinką, kur gali pasislėpti, joms svarbu įvairi stimuliacija.

Norint įvertinti ar šie gyvūnai jaučia skausmą, pusei žuvų buvo suleistas silpnas rūgšties tirpalas, o kitai pusei – paprastas druskos tirpalas. Po injekcijų žuvys ir toliau leido laiką „gerojoje“ akvariumo pusėje. Tačiau mokslininkams įpylus nuskausminamųjų į vandenį antrojoje akvariumo dalyje, staiga dalis žuvų persikėlė ten. Tai buvo būtent tos žuvys, kurioms buvo suleista rūgšties. Nors tokie eksperimentai pareikalauja aukų, sukaupti nenuginčijami įrodymai pasiekia įtakingus žmones ir visuomenę. O tik informuota visuomenė gali geriau suprasti gyvūnus ir priimti jų apsaugą palaikančius sprendimus.

O ką reiškia gyvūnų „sąmoningumas“?

„Sąmoningumą galima prilyginti nėštumui. Tu arba nėščia arba ne; lygiai taip pat gyvūnas yra arba sąmoningas, arba ne. O jeigu gyvūnai yra sąmoningi ir ypač jei gali jausti skausmą bei malonumą, reiškia, jog jie moraliai svarbūs ir nusipelno rūpesčio“ – dalinasi autorius.

Panašu, kad kai kurios rifų žuvys atpažįsta skirtingus narus

Neseno tyrimo metu, mokslininkai atrado, kad žuvys atpažįsta žmonių veidus. Tikriausiai gali atpažinti ir skirtingus narus, stebinčius žuvis vandenyje. „Jos priplaukia, kad būtų paglostytos. Panašiai kaip įprastai elgiasi šunys. Kai kurie rykliai, pasirodo, pakasius pilvą, apimami euforijos“ – šypteli mokslininkas.

Apie tai kaip žuvys naudoja savo šonines linijas vandens slėgiui pajausti ir orientuotis naktį

Žuvys išvystė dar porą neįtikėtinų pojūčių. Vienas jų – itin jautrus sugebėjimas pajausti vandens slėgio pokyčius ir judesius vandenyje. Šią funkciją atlieka žuvies šoninė linija. Kaulinės žuvys turi šį organą. Galbūt kada pastebėjote tamsesnę eilę žvynų išsidriekusią žuvų šonuose? Tai šešėlis, metamas šių specialių žvynų. Kiekviename jų yra mažosi ypatingos kupolinės ertmės su geliu. O iš jų kyšantys mikro plaukeliai pajaučia menkiausius slėgio pokyčius vandenyje. Šis sugebėjimas labai naudingas plaukiant naktį, kai būtina nematant išvengti pavojingų kliūčių.

Apie kai kurių žuvų sugebėjimus jausti elektrą

Autorius pamini, kad yra žuvų, tokių kaip rykliai ir rajos, kurios gali aptikti elektros signalus iš kitų organizmų. Taip pat yra ir elektros lauką generuojančių žuvų! Tai peiliažuvės ir drambliažuvės. Šios įspūdingos žuvys naudoja elektros signalus komunikacijai. Pavyzdžiui, viena grupė plaukdama pro kitą, išskiriančią panašaus dažnio elektrinį lauką, pakeičia savąjį, kad netrikdytų kitų. O kai žuvis plaukia pro teritorijos vadą, visai “išjungia” savo elektrinį lauką. Greičiausiai saugiau praslinkti patyliukais – taip žuvis išvengs vado nemalonės. Šie sugebėjimai ir žuvų pojūčiai – virš 400 milijonų metų evoliucijos rezultatas. Tikriausiai nenuostabu, kad šie gyvūnai sugeba taip šauniai jausti viską, kas joms svarbu savo aplinkose.

kkk

Žarnyno dujos – komunikacijos įrankis?

Pašnekovas prasitarė, kad negali nepasidalinti šiuo itin neįprastu faktu apie silkes. Laisvėje silkės gyvena dideliuose būriuose. Daug individų – daug ir žarnyno išskiriamų dujų. Pasirodo, silkės įsigudrino naudoti vibracinį signalą, sukeliamą iš organizmo pašalinant virškinimo metu susidariusias dujas, kaip komandą plaukti aukščiau arba žemiau. Vandenynuose žuvys kelis kartus per dieną kyla ir leidžiasi, taip prisitaikydamos prie plėšrūnų elgsenos ir jų išvengdamos.

Apie akvariumų hobį ir melsvojo chirurgo, žuvies iš filmo Žuvytė Dorė, populiarumą

Kai kurie mėlynųjų chirurgų žvejybos metodai yra itin žiaurūs. Pavyzdžiui, nuodijimas cianidu, nusinešantis daugybę tiek gaudomų, tiek netikslinių žuvų gyvybių. Neretai šioms žuvims pagauti naudojami ir sprogmenys. O kur dar kančios patiriamos transportavimo metu, kai šie gyvūnai laivuose plukdomi tarp žemynų; čia mirtingumo rodikliai labai aukšti.

Dorė (žuvis animaciniame filme Žuvytė Dorė (angl. Finding Dory)) yra melsvoji chirurgė. Anot autoriaus, dėl dėmesio, kurio ši žuvų rūšis susilaukė po filmo premjeros, jos tampa populiarios tarp akvariumus laikančių žmonių. Melsvieji chirurgai gaudomi gamtoje ir žvejybos dėka patiria daug kančių bei streso. Kai mes perkame produktą (šiuo atveju, preke paverstą gyvūną), tiesiogiai raginame gamintoją tęsti savo veiklą. O žuvų kankinti juk nė vienas nenorime…

Išnaudojimas ir kančios – ne vien egzotinių žuvų dalia

Deja, žuvims skausmą ir kančias sukelia ne tik akvariumų entuziastai. Toli dairytis nereikia – mūsų sekėjai nuolat atsiunčia nuotraukų iš Lietuvos prekybos centrų, kur gyvos žuvys, dažniausiai karpiai ir erškėtai, yra siaubingomis sąlygomis laikomos mažuose akvariumuose, kur jos dažnai susižeidžia ir dūsta. Raginame nelikti abejingais gyvūnų kentėjimui – ką daryti, pamačius netinkamomis sąlygomis laikomas žuvis, skaitykite čia.

Interviu šaltinis: https://www.npr.org/sections/thesalt/2016/06/20/482468094/fish-have-feelings-toothe-inner-lives-of-our-underwater-cousins/




Padėk mums padėti gyvūnams

15 € 40 € 5 € kita suma

Gauk naujienas į pašto dėžutę!

Prisijunk prie tūkstančių žmonių, kurie domisi gyvūnų apsaugos situacija Lietuvoje ir prenumeruok mūsų naujienlaiškį.

×

Patinka tai, ką skaitai?
Užsiprenumeruok naujienlaiškį.