Kaip VMVT saugo kailių fermerius?

Jeigu VMVT (Valtybinės maisto ir veterinarijos tarnybos) inspektoriai laikytųsi savo pačių parašytų reikalavimų kailinių gyvūnų laikymui, greičiausiai Lietuvoje nebebūtų nė vienos kailių fermos. Gal skamba drąsiai, bet paaiškinsime, kodėl taip manome.   Kailinių gyvūnų laikymo reikalavimuose teigiama:  „44. Kai kanadinių audinių elgesyje akivaizdžiai pastebima stereotipijos ar savęs žalojimo požymių, kanadinių audinių laikymo, priežiūros ar auginimo sistema turi būti pakeista, kad pagerėtų gyvūnų gerovė. Jei šių priemonių nepakanka, kanadinių audinių laikymas turi būti sustabdytas.“  Stereotip...

Daugiau…

4 faktai, kurių nežinojote apie mažiausius fermos gyvūnus

Putpelės yra mažiausi fermų gyvūnai intensyviai veisiami dėl mėsos ir kiaušinių. Pastaruoju metu pastebimas spartus putpelių produkcijos paklausos didėjimas visame pasaulyje. Vien Lietuvoje, per pastaruosius 15 metų, fermose auginamų putpelių skaičius padidėjo daugiau nei 4 kartus. Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu fermose yra auginama apie 42 tūkstančius putpelių. Nepaisant didelio augimo, šis sektorius yra vienas labiausiai atsilikusių ir nesugebančių užtikrinti net minimalių gyvūnų gerovės standartų. Kodėl taip yra? 1. Įstatymų nereguliuojamas sektorius Pramoninėse fermose putpelės gali...

Daugiau…

Atviras laiškas žmogaus, filmavusio kailių fermas

Lietuvą šokiravo vaizdai su audinėmis, ėdančiomis viena kitą. Aš visa tai stebėjau ištiestos rankos atstumu.

Daugiau…

Kodėl industrinėse fermose masiškai žūsta gyvūnai?

Karščiai pribaigė 10 tūkstančių viščiukų. Dėl ventiliavimo sistemos gedimo nugaišo daugiau nei 13,5 tūkst. paukščių. Paukščiai pradėjo gaišti dėl hipertermijos. Inspektorių nuomone, per didelė laikomų viščiukų koncentracija paukštidėse taip pat galėjo turėti įtakos masiniam jų gaišimui. Vėdinimo sistemos darbas buvo atnaujintas tik po 40 minučių. To užteko, kad didelė dalis broilerių nukentėtų nuo karščio, anglies dvideginio ir amoniako koncentracijos. Tai – tik kelios citatos iš straipsnių Lietuvos žiniasklaidoje. Per keliolika minučių internete suradome straipsnius apie 10 per pastarąjį deši...

Daugiau…

Beveik pusė lietuvių mano, kad gyvų žuvų sąlygos nėra tinkamos

Kovo mėn. vykdyta apklausa parodė, kad didelė dalis lietuvių (43,8 %) galvoja, jog prekybos tinkluose parduodamų gyvų žuvų laikymo sąlygos nėra tinkamos. Gyventojų klausta*: Jūsų nuomone, ar prekybos tinklai, kuriuose parduodamos gyvos žuvys, suteikia šiems gyvūnams tinkamas sąlygas? Kad prekybos tinklų suteikiamos sąlygos žuvims nėra tinkamos, atsakė 43,8 % lietuvių. Dar ketvirtis lietuvių šiuo klausimu neturi jokios nuomonės. Mūsų nuomone, tai rodo, kad viešos informacijos apie žuvų gebėjimą jausti skausmą, emocijas ir kognityvinius gebėjimus yra per mažai, ir dėl informacijos trūkumo šių va...

Daugiau…

Gyvų žuvų sąlygos – pasibaisėtinos. Ką apie tai mano Veterinarijos tarnyba?

Kaip rodo gegužę paviešinti kadrai, žuvys maistui laikomos labai prastomis sąlygomis. Deja, tai sisteminė problema, o ne pavieniai atvejai. Kovo pabaigoje, prieš Velykas, „Tušti narvai“ atliko tyrimą prekybos vietose, kuriose parduodamos gyvos žuvys*. Galimi gyvūnų gerovės pažeidimai užfiksuoti 52-ose iš 70-ies vietų, t.y. 74 % jų. Daugiausia galimų pažeidimų užfiksuota „Maxima“ prekybos centruose – 21-oje iš 22-ų parduotuvių. Kitą dieną iškart po tyrimo apie pažeidimus pranešėme Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT). Pareikalavome kuo skubiai reaguoti į pažeidimus, o už žuvis a...

Daugiau…

Mėsos industrija pavertė viščiukus 200 kg sveriančiais dešimtmečiais

Dabartinėse industrinėse fermose auginami viščiukai sveria 3 kartus daugiau už viščiukus 1950-aisiais ir auga žymiai greitesniu tempu. Nuo gimimo jų svoris pakyla iki beveik trijų kilogramų vos per 6 savaites. Tokius gyvūnus galima prilyginti 200 kg sveriantiems dešimtmečiams. Kaip viščiukų industrija tapo tokia išsigimusi?   1950-aisiais, intensyvios paukštininkystės pradžioje, vidutinis viščiukas, auginamas mėsai nuo išsiperėjimo iki pjovimo 56-ą gyvenimo dieną pasiekdavo maždaug 1 kg svorį. Augant mėsos poreikiui, industrinė gyvulininkystė, panaudodama selekcinius metodus, palaipsniui išvei...

Daugiau…

Lietuviai: mėsai auginamų viščiukų sąlygos turi būti geresnės

2018 m. kovą atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad net trys ketvirtadaliai (75,8 %) lietuvių mano, jog fermose mėsai auginamų vištų sąlygos turėtų būti pagerintos, o beveik pusė (47,2%) šalies gyventojų pasiruošę mokėti daugiau už geresnėmis sąlygomis užaugintų gyvūnų mėsą. Gyventojams užduoti du klausimai apie mėsai auginamų viščiukų broilerių gerovę*. Pirmasis – ar paukštynuose mėsai auginamų vištų sąlygos turėtų būti pagerintos? 75,8 % gyventojų atsakė teigiamai. Dažniau teigiamai atsakė jaunesni respondentai (amžiaus grupėje iki 29m. tokių buvo net virš 80 %). Taip pat už aukštesn...

Daugiau…

Kaip gyvena 88 % Lietuvos gyvūnų?

Didžioji dalis visų Lietuvoje laikomų gyvūnų yra vištos. Viščiukų broilerių per metus užauginame ir nužudome net 54 milijonus!  Nepaisant to, kad šalyje jų dešimtis kartų daugiau negu žmonių, beveik niekada nepastebime šių gyvūnų.  Taip yra todėl, kad industrinėse fermose viščiukai laikomi už belangių betoninių sienų ir kuo toliau nuo visuomenės akių. Susiduriame su šiais gyvūnais tik tada, kai jų sparnelius ar kitas kūno dalis perkame parduotuvėje arba įvyksta eismą stabdanti nelaimė juos transportuojant į skerdyklą. Šiame straipsnyje trumpai apžvelgiame, kokiomis sąlygomis auginami viščiukai...

Daugiau…

Gauk naujienas į pašto dėžutę!

Prisijunk prie tūkstančių žmonių, kurie domisi gyvūnų apsaugos situacija Lietuvoje ir prenumeruok mūsų naujienlaiškį.