Ritualinis skerdimas: kas tai ir kodėl ši praktika turėtų būti uždrausta Lietuvoje?

Ritualinis skerdimas yra vienas iš gyvūnų skerdimo būdų, taikomas religinių bendruomenių, tokių kaip musulmonų (halal) ir žydų (košer), kurios laikosi religinių tradicijų.

Įprasto skerdimo metu, gyvūnas yra apsvaiginamas. Dažniausiai gyvūnai apsvaiginami elektros srove, smūgiu į galvą specialiu pneumatiniu ginklu arba dujomis. Tokiu būdu jie netenka sąmonės ir skerdimo metu nejaučia skausmo.

Ritualinio skerdimo metu gyvūnas paprastai nebūna apsvaiginamas prieš skerdimą. Gyvūnui peiliu perpjaunamos kaklo arterijos. Tada laukiama, kol jis nukraujuos ir praras sąmonę. Mokslininkai pastebėjo, kad gyvūnai po kaklo perpjovimo gali išlikti sąmoningi iki kelių minučių, per kurias patiria skausmą ir stresą. [1]

Buvęs Britų veterinarijos asociacijos prezidentas veterinaras John Blackwell teigė, kad praktika „perpjauti gyvūnams gerkles ir leisti jiems nukraujuoti sukelia nereikalingas kančias“. [2]

Kodėl Lietuvoje legalus ritualinis skerdimas

Įstatymo, kuriuo buvo siūloma įteisinti ritualinį skerdimą, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai „teigiamai, nes verslininkai turės galimybę eksportuoti ūkinius gyvūnus į trečiąsias šalis, kuriose yra numatyti tam tikri reikalavimai, susiję su ūkinių gyvūnų skerdimu neapsvaiginus“. [3]

Priimtu įstatymo pakeitimu buvo siekiama ne patenkinti vietinių Lietuvos religinių bendruomenių poreikius, o gauti ekonominę naudą iš mėsos eksporto į trečiąsias šalis. [4]

Gyvūnų skerdimo teisinio reglamentavimo raida Lietuvoje.

Jau ilgiau nei dešimtmetį mūsų šalyje leidžiama žudyti gyvūnus pačiu žiauriausiu būdu. VMVT pateiktais oficialiais duomenimis [5], iš visų ritualiniu būdu Lietuvoje skerdžiamų gyvūnų, beveik visi yra skerdžiami pagal halal taisykles. Halal taisyklės leidžia apsvaiginti gyvūnus prieš skerdimą, todėl dalis skerdžiamų gyvūnų Lietuvoje yra apsvaiginami. Kosher būdu skerdžiamiems paukščiams išimčių dėl apsvaiginimo nėra.

Ritualinio skerdimo įteisinimas susilaukė kritikos iš gyvūnų gerovės organizacijų ir politikų

Gyvūnų gerovės organizacijų aljansas Eurogroup for Animals Lietuvos sprendimą pavadino „didžiuliu žingsniu atgal gyvūnų gerovės srityje“.

Hameleers taip pat kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, ragindama vetuoti šį įstatymą. Deja, prezidentė pasirašė įstatymo pataisas, kurios įteisino gyvūnų skerdimą jų neapsvaiginus. [6]

Tarptautinės organizacijos Compassion in World Farming atstovas Centrinėje ir Rytų Europoje dr. Krzysztofas Mularczykas taip pat kritikavo Lietuvos sprendimą. [6]

Neigiamai ritualinio skerdimo įteisinimą vertino ir kai kurie Lietuvos politikai. [7]

Seimo narys L. Balsys taip pat kritikavo sprendimą, teigdamas, kad jis gali pakenkti šalies įvaizdžiui gyvūnų gerovės srityje.

Situacija Europoje

Europos Sąjungos teisė reikalauja, kad gyvūnai prieš skerdimą būtų apsvaiginami, tačiau numato išimtį ritualiniams skerdimo metodams. Tuo pačiu ES reglamentas aiškiai leidžia valstybėms narėms taikyti griežtesnius gyvūnų gerovės standartus ir šią išimtį riboti ar drausti.

Europos Žmogaus Teisių Teismas patvirtino, kad ritualinio skerdimo draudimas nepažeidžia religijos laisvės ir žmogaus teisių. Tačiau daugelyje Europos šalių ši praktika vis dar legali, įskaitant ir Lietuvą. [9]

Žemėlapis, iliustruojantis ritualinio skerdimo situaciją Europoje.

Didžiojoje Britanijoje šiuo metu vyksta intensyvios diskusijos dėl ritualinio skerdimo uždraudimo. Belgijoje Valonijos ir Flandrijos regionuose privaloma apsvaiginti gyvūną prieš skerdimą, tačiau Briuselio regione ritualinis skerdimas leidžiamas.