8 priežastys, kodėl valgyti žuvį yra blogiau, nei jūs manėte

1. Perteklinis sužvejojimas The National Journal straipsnyje įvertinta, kad apie 20% visų komercinės žuvininkystės pagaunamų žuvų sudaro kiti jūros gyvūnai, kurie pakliūna į žvejybinius tralus kartu su norimu laimikiu. Tai yra, pavyzdžiui, tokie gyvūnai kaip jūros vėžliai, ruoniai, maži banginiai, jūrų kiaulės, delfinai bei rykliai, kurie pagauti dažniausiai miršta. 2. Gyvsidabrio kiekis Gyvsidabrio kiekis tuno mėsoje yra 10 milijonų kartų didesnis nei jūros vandenyje. Žuvys, kurios yra mitybos grandinės viršuje, sukaupia daugiau teršalų savyje nei tos, kurios žemiau mitybos grandinėje. Nešči...

Daugiau…

Gyvulininkystės pramonė išeikvoja trečdalį geriamojo vandens, o 4 milijardams žmonių jo trūksta

2016 m. vasarį atliktas tyrimas atskleidžia, kad vidutiniškai du trečdaliai pasaulio populiacijos patiria didelį vandens trūkumą bent vieną mėnesį kasmet: tai net 4 milijardai žmonių, kurie neturi patikimo vandens šaltinio. Prie vandens stygiaus prisideda ne tik klimato kaita bei didėjantis žmonių skaičius Žemėje, bet ir mūsų mityba. Neįtikėtinai didelis kiekis vandens yra sunaudojamas gyvulininkystės pramonėje: jo reikia ne tik patiems gyvūnams girdyti, bet ir laistyti pašarams auginamus augalus. „Apie trečdalis pasaulyje sunaudojamo vandens yra skiriamas gyvūninių produktų gamybai. Šių produ...

Daugiau…

Kaip kailių fermeriai visiems meluoja, arba WelFur (IV dalis)

Dar 2009 m. pradėta kurti kailinių žvėrelių gerovės vertinimo sistema WelFur startuoja šiais metais. Kailių fermeriai teigia, kad dabar jie jau tikrai užtikrins gyvūnų gerovę, o tie, kas nesugebės jos užtikrinti, ilgainiui nebegalės parduoti kailiukų. Štai ką apie WelFur sako jos sumanytojai ir kūrėjai Fur Europe (anksčiau jie vadinosi European Fur Breeders Association): „[…] šis žingsnis nėra mėginimas garsiau girti Europos kailių produkciją, tai – galimybė pateikti patikimą informaciją apie gyvūnų gerovę visame žemyne.“ Lietuvos kailių fermoje fotografuota sužeista audinė. Skamba gerai, bet...

Daugiau…

Kaip kailių fermeriai visiems meluoja (III dalis)

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija mėgsta sakyti, kad jų verslas generuoja 150 milijonų eurų eksporto pajamų [1] [2]. Kai paprašome šaltinio, atšauna „VMI!“ Taigi, ką iš tikro sako VMI? Pasirodo, kailininkai ir vėl meluoja. Kailių industrijos atstovė protestuoja prieš eitynes už gyvūnus  Seimo narys Linas Balsys mūsų prašymu nusiuntė VMI klausimą apie kailinių gyvūnų augintojų deklaruojamas pajamas ir gavo štai tokį atsakymą: VMI atsakymas apie kailinių žvėrelių augintojų deklaruojamas pajamas ir sumokamus mokesčius Švelniakailių žvėrelių auginimo sektoriaus deklaruotos pajamos nesiekia...

Daugiau…

Kaip kailių fermeriai visiems meluoja (II dalis)

Vienas didžiausių kailių industrijos bandomų prastumti melų yra tas, kad kailio gaminimas draugiškas aplinkai. Šiame straipsnyje pateiksime duomenis apie kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje keliamą taršą ir spręsti dėl kailio draugiškumo aplinkai paliksime Jums. Tam, kad per daug neišsiplėstume, nenagrinėsime kailių apdirbimo proceso, kuriame naudojamos nuodingos cheminės medžiagos – tai tema kitam kartui. Šiame straipsnyje aptarsime tik tai, kaip audinių auginimo procesas veikia aplinką. Didžiausia Lietuvoje kailinių žvėrelių ferma. „Mėšlidė“ apibraukta raudonai ir nors neatrodo didelė, jos il...

Daugiau…

Pirmosios Lietuvoje eitynės už gyvūnus ir ką daryti dabar?

Sausio 28-osios dieną apie tūkstantis žmonių pražygiavo Gedimino prospektu Vilniuje, parodydami, kad kailinių žvėrelių fermos Lietuvoje nepageidaujamos. Mes nuoširdžiai dėkojame visiems atėjusiems ar atvykusiems iš kitų miestų ar net kitų šalių. Turime pripažinti, kad pradėję organizuoti šį renginį, tikrai nesitikėjome TIEK žmonių. Taip pat dėkojame visiems, be kurių indėlio šis renginys nebūtų buvęs toks sėkmingas, t.y. šauniesiems fotografams ir operatoriams, laksčiusiems palei eitynių koloną dėl gerų kadrų; policijos pareigūnams už palaikytą tvarką; žurnalistams, susidomėjusiems kailių indu...

Daugiau…

Žuvys jaučia ir supranta?

Šių metų gegužės mėnesį žurnalas Royal Society Open Science publikavo straipsnį, kuriame aprašomas fermose auginamų žuvų mokslinis tyrimas. Tirtos žuvys, kurios, lyginant su kitomis, buvo išoriškai mažiau išsivysčiusios ir nuolat leisgyvės plaukiodavo akvariumo paviršiuje – tokios žuvys sudarė iki ketvirtadalio visos tirtos populiacijos. Tyrime buvo išaiškinta, jog jų elgesys bei smegenyse vykstantys cheminiai procesai yra bemaž identiški kaip ir žmonių, kurie patiria didelį stresą ar serga depresija. Šioms žuvims buvo reikšmingai padidėjęs streso hormono kortizolio kiekis ir serotonerginis ak...

Daugiau…

Skerdyklų darbuotojai: dar viena mėsos industrijos auka

Kristina Mering yra sociologijos magistrantūros studentė Talino universitete (Estija). Ji atliko tyrimą apie skerdyklų darbuotojų požiūrį į gyvūnus ir jų pačių darbą didžiausioje Estijos skerdykloje. Savo darbą Kristina pristatė Europos gyvūnų teisių konferencijoje Varšuvoje šių metų liepos 30 d. Po jos kalbos, įžymaus tinklaraščio „The Vegan Strategist“ autorius Tobias Leenaert iš jos paėmė interviu. Tobias Leenaert: Kas paskatino tave atlikti šį tyrimą? Kristina Mering: Šis tiriamasis projektas buvo mano sociologijos bakalauro  studijų dalis. Pasirinkau temą apie skerdyklų darbuotojus, nes j...

Daugiau…

Kas laukia vištų Lietuvoje?

Gruodžio 1 dieną didžiausia pasaulyje viešbučių grupė IHG* paskelbė, kad iki 2025 nebenaudos narvuose laikomų vištų kiaušinių. Prieš mėnesį tą pačią žinią paskelbė prekybos centras Lidl. Vienas po kito didžiuliai verslai atsisako naudoti žiauriu būdu išgaunamus kiaušinius. JAV, Vakarų Europos šalyse didžioji dalis maistui kiaušinius naudojančios rinkos jau atsisakė narvuose augintų vištų kiaušinių. Gyvūnų gerovės standartų kėlimo tendencija ateina ir į Lietuvą. Ką tai reiškia vištoms dedeklėms? IHG atsisako narvuose augintų vištų kiaušinių paskatinti Open Wing Alliance Dauguma pramoninių ferm...

Daugiau…

O ką padarysi dabar?

Tu gali jiems padėti

Ar šie gyvūnai gali Tavimi kliautis? Pasirašyk pasižadėjimą imtis realių veiksmų, kuriais padėtum gyvūnams.

Užtruksi vos minutę ir tapsi milijonų gyvūnų balsu

Paremk kovą už gyvūnus

Tavo parama – labai svarbi. Ji padės užtikrinti, kad kova už gyvūnus nesustos tol, kol gyvūnai kentės Lietuvos pramoninėse fermose.