Paremk

Žuvys jaučia ir supranta?

Šių metų gegužės mėnesį žurnalas Royal Society Open Science publikavo straipsnį, kuriame aprašomas fermose auginamų žuvų mokslinis tyrimas. Tirtos žuvys, kurios, lyginant su kitomis, buvo išoriškai mažiau išsivysčiusios ir nuolat leisgyvės plaukiodavo akvariumo paviršiuje – tokios žuvys sudarė iki ketvirtadalio visos tirtos populiacijos. Tyrime buvo išaiškinta, jog jų elgesys bei smegenyse vykstantys cheminiai procesai yra bemaž identiški kaip ir žmonių, kurie patiria didelį stresą ar serga depresija. Šioms žuvims buvo reikšmingai padidėjęs streso hormono kortizolio kiekis ir serotonerginis aktyvumas, kuris yra susijęs su chronišku stresu. Fermose auginamos žuvys dėl neįprastų aplinkos sąlygų kenčia panašiai kaip ir pramoninėse fermose auginamos vištos ar kiaulės. Tuo lengva įsitikinti patiems – prekybos centrų akvariumuose neretai galima rasti leisgyvių, apšiurusiais žvynais ar net rimtesnių sužalojimų turinčių žuvų.


a) Sveika Atlantinė lašiša; b) Normaliai neužaugusi lašiša

Nepaisant to, jog žuvų smegenys yra mažesnės ir kitaip organizuotos negu žinduolių, jose yra struktūrų, kurių evoliucinė kilmė bendra žinduolių smegenyse esantiems migdoliniui kūnui (svarbus generuojant emocijas) ir pogumburiui (svarbus mokymuisi). Pažeidus šias žuvų smegenų sritis yra pastebimi tokie jų elgesio pokyčiai, kokie būdingi pažeidus atitinkamas žinduolių smegenų struktūras, tad tai įrodo, jog šios sritys yra atsakingos už panašias funkcijas.

Egzistuoja gausybė kitų tyrimų, verčiančių neabejoti šių gyvūnų protiniais gebėjimais, pavyzdžiui: yra žuvų, kurios orientuojasi aplinkoje susidarydamos mintinius žemėlapius. Kitos, stebėdamos bekovojančias varžoves, gali nuspręsti ar jos laimėtų kovą – kitaip tariant, nustatyti savo vietą socialinėje hierarchijoje. Yra žuvų, kurios naudojasi įrankiais, pavyzdžiui – akmenis panaudoja kaip priekalus, norėdamos sudaužyti moliusko kiautą. Taip pat žuvys gali kaupti maisto atsargas burnoje, o tik nustojus jas šerti – nuplaukti toliau ir jas suvalgyti. Toks jų elgesys yra traktuojamas kaip gebėjimas planuoti ateitį.

Nors akademinėje bendruomenėje tebevyksta ginčai ar žuvys jaučia skausmą, yra tyrimų, įrodančių, jog žuvys ne tik jį jaučia, bet ir po susidūrimo su skausmą keliančiais veiksniais, atitinkamai keičiasi jų elgsena. Tai siejasi su pradžioje aptartu straipsniu, jog žuvys yra jautrūs ir galintys kentėti gyvūnai.

Negana to, jog žuvys yra jautrūs ir protingi gyvūnai, jų vartojimas stipriai kenkia planetai – remiantis mokslininkų apskaičiavimais, jeigu žuvininkystės pramonė nesumažins veiklos tempų, jau 2048 metais pasaulio vandenynai ištuštės. Valgydami žuvį, mes esame atsakingi ne tik už trilijonus sugaunamų žuvų kasmet, bet ir dėl 650 tūkstančių kartu į žvejybinius tralus su norimu laimikiu patenkančių kitų vandens gyvūnų, tokių kaip banginiai, delfinai ir ruoniai, kurie dažniausiai miršta.

Taigi, nustoję vartoti žuvis ir žuvies produktus galime sumažinti gyvūnų kančias ir pagelbėti planetai.  Pakeisti įpročius gali padėti mūsų nemokamas augalinės mitybos gidas.

Paremk kovą už gyvūnus

15 € 40 € 5 € kita suma

O ką padarysi dabar?

Tu gali jiems padėti

Ar šie gyvūnai gali Tavimi kliautis? Pasirašyk pasižadėjimą imtis realių veiksmų, kuriais padėtum gyvūnams.

Užtruksi vos minutę ir tapsi milijonų gyvūnų balsu

Paremk kovą už gyvūnus

Tavo parama – labai svarbi. Ji padės užtikrinti, kad kova už gyvūnus nesustos tol, kol gyvūnai kentės Lietuvos pramoninėse fermose.

×

Patinka tai, ką skaitai?
Užsiprenumeruok naujienlaiškį.