Žuvys vis dar kenčia. VMVT vis dar nieko dėl to nedaro. Ar atsakomybę prisiims prekybininkai?

Praėjusiais metais atlikome tris tyrimus į didžiausių miestų parduotuves, prekiaujančias gyvomis žuvimis – kovą (prieš Velykas), gegužę ir gruodį (Kalėdiniu laikotarpiu). Iš viso tai, kas mūsų akimis, yra teisės aktų pažeidimai, užfiksavome 128-iose (!) parduotuvėse, tai – daugiau nei pusė tų, kurias patikrinome.

VMVT vangumas nebestebina

Už tai, kad būtų laikomasi bent minimalią gerovę užtikrinančių salygų, atsakinga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Jai kuo skubiau po pažeidimų užfiksavimo pranešame apie juos. Deja, nepaisant masinių, sisteminių pažeidimų, VMVT reaguoja vangiai – parduotuves patikrina tik po savaitės, dviejų, o sykį – tik po dviejų mėnesių (!). Savaitgaliais ir per šventes (kai akvariumai būna perpildyti labiausiai) VMVT nedirba, todėl į pažeidimus sureaguojama tik joms praėjus.

Net ir radus pažeidimų, taikoma viena ir vienintelė nuobauda – įspėjimas. Nors įstatyme numatyta, kad už gyvūnų gerovės pažeidimai užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30  iki 120 eurų, o pakartotiniai pažeidimai užtraukia 50-120 eurų baudą, bet VMVT, jų žodžiais, yra „ne baudėjai, o patarėjai“.

Tarnyba pripažįsta, jog už gyvūnų gerovės pažeidimus reiktų bausti griežčiau, bet jie neva neturi teisinių svertų tą daryti. O gal nenori?

Be to, VMVT nustojo mums teikti informacijos apie savo vykdomus patikrinimus, nors anksčiau tą darė. O kam? Juk paskui pasinaudoję ta informacija dar trukdys tie gyvūnėlių mylėtojai su savo skundais ir prašymais.

Norėtume pasakyti, kad tokia VMVT reakcija į gyvūnų gerovę (tai, kuo ši institucija turėtų rūpintis!) stebina, šokiruoja, verčia piktintis ar sukelia kitų emocijų, tačiau ne – tai nebestebina jau senokai. VMVT vengia iš esmės spręsti problemas kailių fermose, parduotuvių akvariumuose, paukštynuose, naminių gyvūnų problemas, saugo kailininkus, ir t.t., ir t.t.

Ką gi parduotuvių akvariumuose mes pamatėme šįkart?

Iš esmės – nieko naujo – masinius gyvūnų gerovės pažeidimus. Prekybos tinklų, uždirbančių iš gyvūno kančios, darbuotojų abejingumą. Visišką VMVT neįgalumą.

Tačiau šįsyk vaizdai buvo... ypač kruvini. Pažiūrėkite patys.

Iš VMVT reakcijos aišku – dėti lūkesčių į šią beviltišką tarnybą neverta. O prekybininkai? Galbūt jie jautriau žiūri į bereikalingą gyvūnų kančią?

Kol kas – neatrodo. Parduotuvių darbuotojų reakcija į pažeidimus – neigimas. Vienoje parduotuvėje darbuotoja teigė: „Jos ne žaizdotos“. O jos kolegė teiravosi: „O kur jūs matot sužalotas žuvis?“.

Priminsime, gyvomis žuvimis prekiauja „Maxima“, „Rimi“, „Iki“ (kiti didieji tinklai – „Lidl“, „Norfa“ – to nedaro). Jeigu manote, kad gyvūnai neturėtų būti prekė, pasirašykite peticiją šiems prekybos tinklams ir pareikškite savo nuomonę.

Mes manome, kad prekyba gyvomis žuvimis – atgyvena. Daugelyje pažangesnių Europos šalių (Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, JK, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kt.) prekybos tinklai neprekiauja gyvomis žuvimis. To neturėtų likti ir mūsų šalyje.

Ką dar galime padaryti mes, pirkėjai?

• Nepirkti gyvų žuvų, paskatinti to nedaryti savo šeimą ir draugus;
• Fiksuoti pažeidimus parduotuvėse;
• Prisidėti prie pokyčių finansine parama.

Ačiū, kad nesate abejingi!

Apie 2018 m. gruodžio tyrimą

Medžiaga fiksuota 19, 20, 22, 27 dienomis – kiekvienąkart iškart kitą dieną ją siuntėme VMVT. Iš viso užfiksavome pažeidimus 32-ose parduotuvėse.

VMVT tikrinimus atliko gruodžio 27 – sausio 9 dienomis. Ar pakankamai greitai? Spręskite patys.

VMVT pažeidimų rado 16-oje iš skunduose nurodytų parduotuvių.

Informacijos apie patikrinimus VMVT „Tuštiems narvams“ nepateikė. Nenurodyta nei kuriems iš prekybos subjektų skirtos nuobaudos, nei nuobaudų pobūdis, nei kas daroma, kad pažeidimams kelias būtų užkardomas ateityje.