Peticija „Maximai“, „Rimi“, „Iki“: sustabdykite prekybą gyvomis žuvimis!
- {{ _pluralizeLtNominative(signsCount, 'žmogus', 'žmonės', 'žmonių') }} jau pasirašė šią peticiją. Mums trūksta - {{ _pluralizeLtGenitive(signsLeftToCurrentMilestone, 'parašo', 'parašų') }}, kad pasiektume -. Tikslas pasiektas!
Kodėl prekiauti gyvomis žuvimis yra blogai?
Gyvūnai – ne prekės. Gyvos žuvys prekybos centruose neturėtų būti parduodamos. Ši praktika lemia daugybę problemų: nuo perpildytų akvariumų iki sužalotų, parazitais ir ligomis apniktų žuvų.
Pažeidimus fiksuojame jau ne pirmą kartą, situacija būna ypač prasta per šventes. Veterinarijos tarnyba, turinti kontroliuoti žuvų laikymo sąlygas, ne sykį parodė, kad yra nepajėgi užtikrinti net menkiausių gyvūnų gerovės standartų.
Todėl vienintelis būdas padėti žuvims parduotuvių akvariumuose – nustoti jomis prekiauti.
Pažangesnėse Europos šalyse prekybos tinklai neprekiauja gyvomis žuvimis. Kai kurie tinklai Lietuvoje („Norfa“, „Lidl“) taip pat to nedaro. Jeigu manote, kad likę prekybininkai turėtų pasekti jų pavyzdžiu, pasirašykite peticiją.
Daugiausiai parduodamų gyvų žuvų yra karpiai. Pardavinėjami ir eršketai, upėtakiai, vėžiai. Dažniausiai randami gyvūnų gerovės standartų pažeidimai – gyvūnų sužalojimai, kraujosruvos. Dalis žuvų – išplyšusiomis žiaunomis ar atsivėrusiomis žaizdomis. Į prekybos centrus gyvūnai dažnai jau patenka tokios būklės. Nors įstatymai sužalotų žuvų iš tiekėjų priimti neleidžia, prekybos centrai ne visada to paiso.
Dalis žuvų akvariumuose miršta dėl deguonies trūkumo, o mirusios nėra greitai iš jų pašalinamos. Nors žuvys yra socialūs, jautrūs ir judrūs gyvūnai, tačiau galima pastebėti, kad prekybos centrų akvariumuose jos yra apatiškos, pasyvios. Ankštoje, nuobodžioje erdvėje joms ne tik trūksta oro, bet ir sunku patenkinti savo poreikius.
Kai kurios žuvys yra apniktos parazitų ar ligų. Kirmėlės, styrančios iš žuvų šonų, žaizdos, padengtos grybeliu. Tai ne tik bjauru, bet ir pavojinga sveikatai. Kas gali norėti valgyti tokias žuvis?
Žiauriausia tai, kad žuvys parduodamos neapsvaigintos, plastikiniuose maišeliuose be vandens. Po pardavimo žuvys lėtai uždūsta. Tokia mirtis yra paprasčiausiai nepateisinama, ypač turint omenyje, kad to galima lengvai išvengti. Net VMVT inspektorius Giedrius Blekaitis pritaria: „Kol gyva žuvis maišelyje nešama namo, ji kankinama.“
Jūsų parama bus panaudota efektyviai
Du metus iš eilės, 2017 ir 2018, buvome įvertinti kaip viena efektyviausių gyvūnų apsaugos organizacijų pasaulyje.
Teikiame veiklos ataskaitas, jas galite rasti čia: https://www.tustinarvai.lt/apie-mus#metines-ataskaitos
Peticija
Prekybos tinklams „Maxima“, „Rimi“, „Iki“
Prekyba gyvomis žuvimis – atgyvenusi, žiauri ir nebūtina praktika, sukelianti daug gyvūnų kentėjimo. Raginu prekybos tinklus sustabdyti prekybą gyvomis žuvimis ir taip nustoti remti šią praktiką, kuriai XXI-ame amžiuje nėra vietos.
Man nepriimtina, kad gyvūnai turi praleisti paskutines savo gyvenimo dienas dusdami perpildytuose akvariumuose, sužaloti ir apnikti ligų ir parazitų.
Man nepriimtina, kad žuvų nesaugo tą daryti turinčios institucijos.
Man nepriimtina, kad vandens gyvūnai parduodami gyvi ir jie miršta lėta, skausminga ir žiauria mirtimi.
Prekyba gyvomis žuvimis – nepateisinama. Raginu prekybos tinklus suprasti, kad jie yra atsakingi už žuvų kančias. Prekybos centrai gali priimti pažangų sprendimą nebeprekiauti gyvomis žuvimis ir taip prisijungti prie civilizuoto pasaulio.
Ačiū, kad esate neabejingi gyvūnų kentėjimui!
Tik jūsų palaikymo dėka mes galime gelbėti gyvūnus ir kovoti su jų skriaudėjais!
Tolimesni žingsniai
Dalintis „Facebook“
Tai jau ne pirmas kartas, kai užfiksuojame žiauriomis sąlygomis laikomas žuvis. Veterinarijos tarnyba nedaro nieko, kad situacija iš esmės gerėtų.
2018 m. kovas
Apie žuvis
ŽUVYS YRA PROTINGOS
Žuvys patiria emocijas, turi atmintį ir geba mokytis. Įsiminusios vietovę, jos gali lengvai orientuotis aplinkoje t. y. naudotis įsimintais žemėlapiais. Kai kurios rūšys, stebėdamos kovojančius varžovus, gali nuspręsti ar juos įveiktų, kitaip tariant – žuvys geba nustatyti savo vietą socialinėje hierarchijoje. Yra žuvų, kurios naudojasi įrankiais, pavyzdžiui – akmenis panaudoja kaip priekalus, norėdamos sudaužyti moliusko kiautą. Žuvys gali kaupti maisto atsargas burnoje ir tik nustojus jas šerti nuplaukti toliau ir suvalgyti maistą. Toks jų elgesys yra traktuojamas kaip gebėjimas planuoti į ateitį. Žuvys netgi atpažįsta žmonių veidus!
ŽUVYS YRA SOCIALIOS
Žuvys dažnai gyvena grupėmis ir geba bendradarbiauti. Pavyzdžiui, kai kurios rūšys medžioklės metu susiskirsto į „persekiotojus“ ir „blokuotojus“; taip jos lengviau išvilioja iš slėptuvių grobį. Negana to, žuvys sugeba naudoti gestus, nurodančius kitoms būrio žuvims, kur yra pasislėpęs grobis. Toks sąmoningas bendravimas pastebimas ir tarp beždžionių ir varninių šeimos paukščių.
ŽUVYS YRA JAUTRIOS
Mokslininkai sutaria, kad žuvys jaučia skausmą, malonumą ir kitus paprastus jutimus. Vieno tyrimo metu buvo nustatyta, kad žuvų fermose auginamų žuvų elgesys ir smegenyse vykstantys cheminiai procesai yra bene identiški kaip ir žmonių, kurie patiria didelį stresą ar serga depresija! Taigi, žuvys geba jausti ne tik fizinį skausmą, bet ir kentėti psichiškai.
Daugiau apie žuvų gebėjimus
https://www.tustinarvai.lt/blogas/apie-tai-ka-zuvys-supranta-ir-jaucia
VšĮ „Tušti narvai“
Gerosios vilties g. 16-3, Vilnius
info@tustinarvai.lt