Paaukok

Po STT išvadų apie VMVT darbą: kailininkų argumentai naujoje šviesoje

Vaizdus iš Lietuvoje esančių kailių fermų viešiname nuo 2014 m. Kiekvieną kartą juose užfiksuotos žaizdotos, apgraužtos ar kojų nevaldančios audinės, besimėtantys lavonai, reikalavimų neatitinkantys narvai, parazitai bei srutų klanai po narvais[1]. Žurnalistų paklausti apie užfiksuotus pažeidimus, kailininkai teisindavosi, jog vaizdai ne iš jų kailių fermų arba yra kažkaip suklastoti, nes neva jie turi visus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) patvirtinimus, kuriuose teigiama, kad pažeidimų nerasta. 

„Dar aš ką noriu pasakyti, aš turiu čia su savimi VMVT išvadas, kurios tyrimas buvo atliktas po taip vadinamų jau tų pranešimų, ar kaip čia, filmavimų. Jie sako, kad jokių pažeidimų nėra ir gyvūnai yra laikomi taip, kaip jie turėtų būti laikomi. Gyvūnų gerovės pažeidimų nėra“, – vaizdo įraše kalbėjo Gerda Repečkaitė, audinių fermos „XL mink“ direktorė[2], mums paviešinus dar vieną tyrimą.


Jai pritarė Česlovas Tallat – Kelpša, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas: „Žmonės žino, ką daro, žino, kad meluoja, žino, kad spekuliuoja kažkokiais iš kažkur gautais vaizdais, kurių niekas po to neranda ir nemato. Jokia veterinarija neranda.“[3]

Tada kailininkams pritarė ir VMVT: „Mes negalėtume konkrečiai pasakyti, kad taip, šitas sektorius, kaip žvėrininkystė nesilaiko reikalavimų. Labai aukšti reikalavimai yra taikomi šitam sektoriui“.[4]

Tačiau Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktoje analizėje teigiama priešingai[5]: VMVT nėra pajėgi užtikrinti gyvūnų gerovę kailių fermose.

STT įvertino VMVT korupcijos grėsmę, koncentruodamasi į gyvūnų priežiūros ir gyvūnų gerovės kontrolę. Kaip atrodo „aukšti standartai“, kuriuos turi atitikti kailininkai? Štai, kas teigiama STT išvadose.

Gyvūnų gerovės reikalavimai – abstraktūs, gyvūnų sveikatos įvertinimo procedūra ir kriterijai nenustatyti, todėl egzistuoja rizika, kad ši procedūra gali būti atliekama tikrintojo nuožiūra, o tai sudaro palankią aplinką pasireikšti korupcijai.

 

STT analizėje teigiama, jog tikrintojui paliekama spręsti ar kailių ferma gali užtikrinti gyvūnų gerovės ir sveikatos reikalavimų laikymąsi ir ar joje vykdoma veikla nekels pavojaus žmonių ir gyvūnų sveikatai. Taip pat priduriama, jog patikrinimo metu atliekamus veiksmus tikrintojai pasirenka savo nuožiūra, skirtingai fiksuoja informaciją, dėl VMVT darbuotojams suteikiamos galimybės subjektyviai vertinami pažeidimai, sprendžiant ar jie esminiai, ar ne. Todėl egzistuoja piktnaudžiavimo rizika.

Analizėje pateikiamas pavyzdys, kai tikrintojas gali nuspręsti ar fermai suteikti veterinarinio patvirtinimo pratęsimą. „Pvz., akivaizdi pažanga sprendžiant klausimą dėl laikinojo veterinarinio patvirtinimo pratęsimo ar panaikinimo gali būti įvertinta kaip vieno arba kelių trūkumų pašalinimas subjektyvia tikrintojo nuožiūra.“

Taip pat išryškinama galimybė, jog sprendimas gali būti priimamas priklausomai nuo VMVT darbuotojo ir ūkininko santykių ar susitarimo, ar kitų aplinkybių. 

Svarbu paminėti ir tai, jog tikrintojo nuožiūra, tikrinimo metu pažeidimai tik gali būti fiksuojami. Tai reiškia, kad tai padaryti nėra privalu. STT pabrėžia, kad taip sudaromos sąlygos, leidžiančios užfiksuoti ne visą informaciją arba apskritai neatlikti gyvūnų ir jų laikymo vietų apžiūros.

Tikrintojų subjektyvumą išryškina faktas, kad VMVT už identiškus pažeidimus skiria skirtingas baudas.

„Susipažinę su atsitiktinės atrankos būdu vertinimui pasirinktais kailinių gyvūnų ūkių patikrinimų dokumentais, nustatėme, kad VMVT taiko skirtingą patraukimo atsakomybėn praktiką už identiškus pažeidimus. Nors Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnyje aiškiai nustatyta, kas laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais [...] VMVT tokie veiksmai ne visada buvo kvalifikuoti kaip žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai.“

Mums paviešinus šimtus užfiksuotų per mažų narvų, „XL mink“ direktorė teigė: „Ir man trūksta žodžių apsakyti, taip kaip aš pasijaučiau pamačiusi tuos video. Kur kaip ir matau, kad lygtai filmuota mūsų fermos teritorija, bet ten rodomi narvai, kurių šiuo metu, kaip matote, čia jų net nėra.“[6]

Šis atvejis pateikiamas STT analizėje: „Pvz., 2018 metais patikrinimo pagal gautą skundą UAB „XL MINK“ Kaišiadorių rajone priklausančiame ūkyje metu įmonės atstovai kelis kartus keitė savo poziciją dėl to, ar ūkyje įrengtuose per mažo dydžio narvuose laikė gyvūnus, ar ne: 2018 m. rugpjūčio 20 d. paaiškinime įmonės atstovai teigė, kad laikė gyvūnus šiuose narvuose, bet tik laikinai, tuo tarpu 2018 m. rugpjūčio 22 d. paaiškinime pakeitė prieš tai nurodytas faktines aplinkybes ir teigė, kad šie narvai nebuvo naudojami gyvūnų laikymui ir artimiausiu metu turėjo būti demontuoti. Pažymėtina, kad šios įmonės patikrinimo akte net neužsiminta apie netinkamo dydžio narvus, įrengtus ūkyje, nors įmonės atstovė 2018 m. rugpjūčio 20 d. visuose trijuose Kaišiadorių VMVT pateiktuose paaiškinimuose neneigia, kad tokie narvai ūkyje yra įrengti. Tačiau VMVT darbuotojų, atlikusių šį patikrinimą, sprendimu ši faktinė aplinkybė patikrinimo akte nebuvo užfiksuota.

Kaip matome, „XL mink“ direktorės teiginys „gyvūnų gerovės pažeidimų nėra“ nereiškia, jog jų iš tikro nėra.

Neefektyvus patraukimo atsakomybėn už gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimus mechanizmas. Už pažeidimus paprastai skiriama pusė minimalios baudos (15 eurų), todėl galima bauda dažniausiai bus mažesnė nei tikėtinos išlaidos gyvūnų gerovei gerinti. Dažnai skiriami tik įspėjimai. 

 

„Jų [pažeidimų] negali būti, todėl, kad jisai [kailių fermeris] iš karto bankrutuotų. Jeigu jisai taip elgtųsi, kaip jie rodo ir sako, kad tai yra... Ten visokias pasakas, kad apsimoka ūkininkui neprižiūrėti, kad jie ten vos ne vienas kitą ėda,“ – sakė Česlovas Tallat - Kelpša.[7]


Visas šias „pasakas“ remia STT aprašytas pavyzdys: „2019-06-20 nustatyti pažeidimai: patikrinimo metu suskaičiuotos 103 įvairaus amžiaus sužalotos audinės. Nustatyta, kad 38 sužalotos audinės neatskirtos nuo sveikų. Rasta vienos audinės gaišena nugraužta galva. Nepaženklintos sergantiems, sužeistiems gyvūnams laikyti skirtos vietos. Tarp mėšlo kaupimo takų susikaupusios srutos – sudaromos sąlygos veistis kenkėjams. [...] Nubaustas pagal 346 st. 1 d. – [...] paskirta 15 eurų bauda.“

Visiškai akivaizdu, kad investuoti į gyvūnų gerovės reikalavimų įgyvendinimą, pvz., naujos įrangos įsigijimą ir atnaujinimą, patalpų remontą, gyvūnų veterinarinę priežiūrą, ekonomiškai nenaudinga – galima bauda dažniausiai bus mažesnė, nei tikėtinos išlaidos, juolab neretai skiriami tik įspėjimai. 

STT atkreipė dėmesį, kad kai kurie ūkininkai iki šiol įsigyja reikalavimų neatitinkančią įrangą bei neskuba demontuoti tokią įrangą, kuri buvo sumontuota, kai dar buvo taikomi kitokie reikalavimai narvams. Taip pat, VMVT nebaudžia fermerių ir tuomet, kai netinkama įranga yra laikoma fermos teritorijoje. „Situacija, kai atsakomybę ar veiklos panaikinimą, ar sustabdymą užtraukia tik gyvūnų laikymas reikalavimų neatitinkančiuose narvuose, bet ne pats tokios įrangos ūkyje buvimas, netiesiogiai sudaro sąlygas kitai su korupcija susijusiai rizikai atsirasti – informacijos apie planuojamą atlikti ūkio patikrinimo (inspektavimo) datą perdavimo tikrinamiesiems subjektams,“ - teigiama STT analizėje. 

Kailinių gyvūnų laikytojų veikla įregistruojama, neatsižvelgiant į planuojamos vykdyti veiklos mastą, todėl gali atsirasti piktnaudžiavimo galimybių, nesilaikant gyvūnų gerovės reikalavimų. Taip pat, veiklos įregistravimo sustabdymas ar panaikinimas netaikomas net nustačius žiaurų elgesį su gyvūnais.

 

Bene geriausiai „aukštus standartus“, keliamus kailininkams iliustruoja šis pavyzdys: „Iki 2020 m. [...] veiklos įregistravimas turėjo būti panaikinamas, jei tik buvo nustatomi pažeidimai, kurie kėlė grėsmę žmonių ar gyvūnų sveikatai. Analizuojamuoju laikotarpiu nei vienu atveju kailinių gyvūnų laikytojų veiklos įregistravimas nebuvo panaikintas šiuo pagrindu net ir tais atvejais, kai laikytojams buvo taikyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais. Laikomės nuomonės, kad žiaurus elgesys su gyvūnais visada kelia grėsmę jų sveikatai. Pvz., Šiaulių rajone gyvenantis ūkininkas buvo patrauktas atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 str. 16 dalį (žiaurus elgesys su gyvūnais), Kėdainių r. gyvenantis ūkininkas taip pat buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už žiaurų elgesį su gyvūnais, tačiau šių asmenų veiklos įregistravimai panaikinti nebuvo ir jie toliau vykdė su gyvūnų laikymų susijusią veiklą.“ 

Vienas dažnai pasitaikančių gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimų - gyvūnų laikymas per mažuose narvuose, kuris yra vertinamas, kaip žiaurus elgesys su gyvūnais. Tačiau STT analizėje teigiama, jog 2018-2019 metais ūkininkams, per mažuose narvuose laikiusiems kailinius gyvūnus, pavyko išvengti atsakomybės už žiaurų elgesį su gyvūnais

Kita problema, pabrėžta STT - kailininkų teikiami veiklos aprašymai dažniausiai yra labai abstraktūs, apsiriboja labai bendromis frazėmis apie planuojamą vykdyti veiklą, todėl VMVT negali tinkamai įvertinti ar ferma yra tinkamai pasiruošusi pradėti veiklą. Pridedama, kad gyvūnų laikymo veiklos įregistravimo procedūroje egzistuoja korupcijos rizika dėl aiškiai neapibrėžtų reikalavimų teikiamiems dokumentams.

Taip pat išduodant veterinarinį patvirtinimą ar įregistruojant naują veiklą, kuri bus susijusi su gyvūnais, jų laikymu, veisimu ir t. t. jokios reikšmės neturi praeityje padaryti net ir šiurkštūs gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimai (žiaurus elgesys su gyvūnais, pažeidimų pakartotinumas, gyvūnų konfiskavimo atvejai). 

 

STT patvirtino tai, ką mes nuolat sakėme. „Aukšti standartai“ ir „VMVT nieko nerado“ - tai tik kelios tuščios, nieko nereiškiančios frazės, kuriomis kailininkai bando apginti žiaurų ir nereikalingą verslą. Kailininkai gali daryti ką nori ir net jeigu kartais jiems tenka atsakyti už žiaurų elgesį su gyvūnais, tai dažniausiai būna 15 eurų bauda.  


Junkitės į kovą su kailių fermomis, uždrauskime gyvūnų laikymą ir žudymą vien dėl jų kailio kartu! Jei norite imtis veiksmų tam, kad nereikalinga gyvūnų kančia pagaliau būtų sustabdyta, skirkite gyvūnams savo 1,2 %. Tapkite kenčiančių gyvūnų viltimi vos per 5 minutes. Tam, kad tai padaryti būtų lengviau, sukūrėme instrukcijas, kurias rasite čia.

Padėk mums padėti gyvūnams

15 € 40 € 5 € kita suma

Gauk naujienas į pašto dėžutę!

Prisijunk prie tūkstančių žmonių, kurie domisi gyvūnų apsaugos situacija Lietuvoje ir prenumeruok mūsų naujienlaiškį.

×

Patinka tai, ką skaitai?
Užsiprenumeruok naujienlaiškį.