Paaukok

Pasaulinės kiaušinių dienos proga apie teigiamus pokyčius gyvūnams

Pasauliui minint kiaušinių dieną, Lietuva gali džiaugtis pozityviais pokyčiais gyvūnams kiaušinių industrijoje. 

Vis daugiau lietuvių kiaušinius perka atsižvelgdami į vištų laikymo sąlygas  

Nors dauguma Lietuvos gyventojų kiaušinius renkasi pagal jų kainą, antras svarbiausias kriterijus, lemiantis pirkėjų apsisprendimą – vištų laikymo sąlygos. Šiais metais atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa parodė, kad vištų gerovė renkantis kiaušinius svarbi 29 % lietuvių. 

2016 metais daryta analogiška apklausa parodė, kad gyvūnų laikymo sąlygos renkantis kiaušinius įtaką darė tik 9 % lietuvių. 

„Nielsen IQ“ duomenimis, šių metų pirmaisiais mėnesiais ant kraiko, laisvai ir ekologiškai auginamų vištų kiaušinių pardavimai moderniuose prekybos centruose išaugo 67 %, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. 

Pusė milijono vištų laikomos ne narvuose

2017 m. 3 % visų Lietuvoje laikomų vištų dedeklių buvo auginamos ne narvinėse sistemose. Tuo metu pagal šį rodiklį Lietuva rikiavosi paskutinėje vietoje Europos Sąjungoje. Dabar vištų, laikomų alternatyviose sistemose, dalis siekia 18,5 %, t. y. daugiau nei pusė milijono. 

ES vidurkis – 52 % vištų laikomos ne narvuose. Nors nuo jo vis dar atsiliekame, nė vienas ūkis Lietuvoje per pastaruosius kelis metus nepastatė naujų narvų, o daugelis iš jų investavo į kitokius vištų laikymo būdus.

Didžiausi vištų dedeklių augintojai nebelaikys vištų narvuose

Šiandien Groward Group – daugiausiai vištų dedeklių šalyje laikančios įmonės – direktorius paskelbė, jog „per 3-4 metus planuojame visiškai pereiti prie vištų laikymo ant kraiko, o ateityje – ir prie laisvo vištų laikymo,“ – rašo BNS

Atsižvelgdami į visuomenės nuomonės pokyčius, keičiasi ir verslai  – įsipareigoja neprekiauti narvuose laikomų vištų kiaušiniais ar jų gaminiais  

Didelėms įmonėms kiaušinius naudojančioms tūkstančiais tonų reikia pereinamųjų laikotarpių, kad galėtų visiškai atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių. Tačiau net ir jos kartais įsipareigojimus įvykdo greičiau. Pavyzdžiui, ir „Biržų duona“, ir „Mantinga“ skelbė, jog narvuose laikomų vištų kiaušinių nebenaudos iki 2025 m. Tačiau „Biržų duona“ šį tikslą pasiekė dar 2020-aisias, o „Mantinga“ atstovų teigimu, įmonė jau šiais metais pasiekė tarpinį tikslą, kurį ketino pasiekti 2024 m. 

Sparčiai keičiasi ir kitos įmonės. „Daumantai LT“ šiuo metu daugiau kaip 60 % padažams ir pagardams gaminti naudojamų kiaušinių gauna iš laisvėje laikomų vištų, nors jų įsipareigojimo terminas irgi 2025-ieji.    

„Bendrovėje vadovaujamės aukščiausiais kokybės standartais ir vertybiniais principais, todėl mums rūpi, kad gamybos procese naudojami gyvūninės kilmės produktai būtų gaunami užtikrinant gyvūnų gerovę. Be to, kaip Lietuvos maisto pramonės atstovai jaučiame atsakomybę rodyti pavyzdį kitiems gamintojams bei skatinti juos imtis panašių priemonių“, – teigia „Daumantai LT“ produktų plėtros vadovas Domas Grinkevičius.

Labiausiai džiugina besikeičiantis visuomenės požiūris

Per kelis metus iš esmės pasikeitė tai, kaip mūsų šalyje kalbama apie kiaušinius ir juos dedančių vištų laikymo sąlygas. 2017-aisias beveik visos vištos Lietuvoje buvo laikomos narvuose, o daugelis parduotuvių lentynose neturėjo jokių kitokių kiaušinių.

Dabar dauguma didžiausių įmonių planuoja nepirkti kiaušinių iš narvų, ūkininkai investuoja tik į alternatyvias narvams gyvūnų laikymo sistemas, vištų laikymo sąlygos pirkėjams tapo antru pagal svarbą kriterijumi renkantis kiaušinius, o Europos Sąjunga svarsto narvų vištoms dedeklėms draudimą. 

Visi šie pokyčiai džiugina, vis dėlto, svarbiausias jų – visuomenės požiūrio į gyvūnus pasikeitimas. Akivaizdu, kad lietuviams vis labiau rūpi industrinėse fermose laikomų gyvūnų gerovė ir apsauga.

Paremk kovą už gyvūnus

15 € 40 € 5 € kita suma

O ką padarysi dabar?

Tu gali jiems padėti

Ar šie gyvūnai gali Tavimi kliautis? Pasirašyk pasižadėjimą imtis realių veiksmų, kuriais padėtum gyvūnams.

Užtruksi vos minutę ir tapsi milijonų gyvūnų balsu

Paremk kovą už gyvūnus

Tavo parama – labai svarbi. Ji padės užtikrinti, kad kova už gyvūnus nesustos tol, kol gyvūnai kentės Lietuvos pramoninėse fermose.

×

Patinka tai, ką skaitai?
Užsiprenumeruok naujienlaiškį.