Paaukok

Kova su kailių fermomis Lietuvoje: ar esame pasiruošę jas uždrausti?

Jaučiate, jog Lietuva jau pasiruošusi sustabdyti žiaurias ir nereikalingas kailių fermas? Parodykite tai Seimo nariams – lapkričio 16-18 dienomis apsilankykite renginyje prie Seimo.  

Kailinių žvėrelių fermos – atgyvenusios, žiaurios ir nebereikalingos. Europos tendencijos bei visuomenės nuomonės apklausos rodo, jog ši industrija skaičiuoja paskutines dienas. Kailių fermų veiklą apribojo daugiau nei 20 Europos šalių. Dar 5 šalys šiuo metu siekia kailių fermų draudimo, tarp jų – Lietuva.

Kova su Lietuvos kailių fermomis: ką žmonės, tokie kaip Jūs, jau nuveikė iki šiol

Kartu su Jumis bei kitais žmonėmis, kuriems rūpi gyvūnai, per pastaruosius 6 metus nuolat kėlėme gyvūnų kančios kailių fermose klausimą į viešumą ir skatinome politikus imtis veiksmų: 

Jūs padėjote užtikrinti, kad net 5 tyrimai, atlikti Lietuvos kailių fermose, pasiektų kuo daugiau žmonių. Į užfiksuotus žiaurius vaizdus dėmesį atkreipė politikai, Lietuvos ir užsienio žiniasklaida. Pagaliau visuomenė galėjo pamatyti tai, kas ilgai buvo slepiama. 

Šie tyrimai atskleidė masišką gyvūnų gerovės bei aplinkosauginių reikalavimų nepaisymą Lietuvos kailių fermose. Užfiksuoti žaizdoti, negydomi, vienas kitą graužiantys, blusų apnikti gyvūnai, po narvais besimėtantys jauniklių lavonai, į dirvožemį besisunkiančios srutų balos, jose užsiveisusios kirmėlės bei daugybė musių.

 

Drąsūs šalia kailių fermų esančių kaimų gyventojai Jums papasakojo apie sveikatos sutrikimus, pykinimą dėl smarvės, parazitų antplūdžius ir kitas problemas, kylančias vien dėl šalia esančių fermų.

 

Daugiau nei 30 Lietuvos įmonių ir dizainerių, paskatinti Jūsų, įsipareigojo neprekiauti gyvūninės kilmės kailiu. 

 

Su Jūsų finansine parama užsakėme socialinę lauko reklamą prieš kailinius. 30 JCDecaux plakatų kabėjo Vilniuje 3 savaites.

2017 ir 2018 metais rengtų eitynių metu šimtai žmonių, tokių kaip Jūs, žygiavo Vilniaus Gedimino prospektu išreikšdami palaikymą kovai su kailių fermomis. 

Visi šie veiksmai, su Jūsų pagalba, padėjo pakeisti visuomenės nuomonę apie kailių fermose kenčiančius gyvūnus. 

2016 m. pradžioje atlikta apklausa atskleidė, jog net 58 % lietuvių manė, jog kailių fermos nėra priimtinos. Tačiau jau tų pačių metų pabaigoje, 67 % lietuvių pritarė, jog auginti ir žudyti laukinius gyvūnus dėl kailio nėra priimtina. 2019 m. taip manančių lietuvių skaičius dar labiau išaugo. Naujausios apklausos duomenimis, net 81.7 % Lietuvos gyventojų pasisako prieš gyvūnų auginimą ir žudymą tik dėl jų kailio.

Pasikeitus visuomenės nuomonei, keitėsi ir politikų požiūris. 

2017 m. pradėjome susitikinėti su Seimo nariais. Susitikimų metu pristatėme jiems kailinių žvėrelių fermų problemas, Jūsų nuomonę šiuo klausimu, Lietuvos bei pasaulio tendencijas.  

Jau kitais metais spalio mėnesį 19 Seimo narių pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūlyta uždrausti gyvūnų auginimą ir žudymą dėl kailio.

O 2020 m. prieš Seimo rinkimus, visos populiariausios partijos pareiškė, jog ateities kailių fermoms Lietuvoje nėra.

Kodėl kailių fermos Lietuvoje vis dar nėra uždraustos? 

Nors Jūs ir kiti gyvūnais besirūpinantys žmonės per 7 metus padarė labai daug, kailių fermos vis dar nėra uždraustos. Kelios to priežastys yra:

  1. Kailių fermeriai ir jų lobistai. Nenuostabu, jog kailių industrija Lietuvoje, kaip ir bet kurioje kitoje šalyje, be kovos pasiduoti nenori. Kovodami su Jumis bei kitais žmonėmis, manančiais, jog kailių fermos turi būti uždarytos, pastaraisiais metais, savo pinigus jie naudoja tam, kad keistų politikų, institucijų atstovų bei visuomenės požiūrį. Vis dėlto, nepaisant jų pastangų, Europos tendencijos, politikų požiūris bei lietuvių nuomonė keičiasi jiems nepalankia linkme, todėl ši jų strategija nebeatneša rezultatų.
  2. Koronavirusas ir pandemija. 2020-aisiais kailių fermų draudimui buvome pasiruošę labiau nei bet kada anksčiau. Įregistruotas projektas turėjo būti pateiktas Seimo svarstymui jau pavasario sesijoje, vis dėlto, koją pakišo prasidėjusi pandemija. Tapo aišku, jog tuometinė Seimo kadencija nepradės svarstyti kailių fermų draudimo. Tuo metu pradėjome ruoštis darbui su nauja Seimo kadencija, o šiuo metu bendradarbiaujame su Seimo nariais, pasiryžusiais registruoti naująjį kailių fermų draudimo projektą.
  3. Politinės valios trūkumas. Iki 2020-ųjų nė viena partija nebuvo pažadėjusi siekti uždrausti kailių fermas Lietuvoje, todėl šis klausimas buvo keliamas pavienių Seimo narių iniciatyva. Ši Seimo kadencija – pirmoji, kai visos didžiosios politinės partijos paskelbė, kad kailių fermoms Lietuvoje ateities nėra.

Jūs galite prisidėti prie kailių fermų draudimo

Kartu galime parodyti politikams, jog lietuviai reikalauja aukštesnių etinių standartų gyvūnams. Prisijunkite prie kovos su kailių industrija dar šiandien, nes su Jumis greičiau pamatysime užsidarančias kailių fermas.

Milijonų gyvūnų likimas – Jūsų rankose. 

Kalbėkite už gyvūnus – lapkričio 16-18 dienomis apsilankykite renginyje prie Seimo

 

Nesate įsitikinę, kad kailių fermas reikia uždrausti?

 

Per metus Lietuvoje dėl kailio žiauriomis sąlygomis užauginami ir nužudomi du milijonai gyvūnų. Štai, kaip atrodo jų kasdienybė ir mirtis: 

Narvuose gyvūnai negali patenkinti savo svarbių natūralių poreikių

Kailinių žvėrelių ūkiuose audinės laikomos ankštuose vieliniuose narvuose, plotu prilystančiuose keturiems A4 formato lapams. Tokiame mažame plote gyvūnai negali išreikšti natūralios elgsenos, pavyzdžiui, medžioti, plaukioti, raustis urvuose, bėgioti. Negalėdamos atlikti šių natūralių joms veiksmų, audinės patiria didelį stresą.

Audinės laisvėje gyvena po vieną ir pusę laiko praleidžia vandenyje. Fermose jos priverstos visą gyvenimą praleisti ankštuose narvuose, kuriuose laikoma nuo dviejų iki aštuonių gyvūnų. 

Kadangi audinės  tarp pirštų turi plėves, padedančias joms plaukti, vielinės narvų grindys žaloja jų pėdas, o jaunikliams ypatingai sudėtinga jomis vaikščioti. Kailinių žvėrelių laikymo reikalavimuose nurodoma, jog „grindys turi būti įrengtos taip, kad nesukeltų kailiniams gyvūnams nepatogumų, kančių ar traumų“, tačiau fermeriai į šį punktą dėmesio nekreipia.

Kanibalizmas

Audinės yra aktyvūs ir plėšrūs gyvūnai, laisvėje užimantys dideles teritorijas. Vis dėlto, kailių fermose jos auginamos po kelias viename narve, tad neišvengiamai atsiranda kanibalizmo atvejų.

Narvuose silpnesni individai neturi galimybės pabėgti nuo stipresnių ir yra apkandžiojami, draskomi, o kartais ir suėdami gyvi. 

Prasta psichinė būklė

Stereotipijos yra pasikartojantys betiksliai judesiai, pasireiškiantys gyvūnams, kurie laikomi nelaisvėje, mažose jų poreikių neatitinkančiose erdvėse. Tyrimai rodo, kad toks kailių fermose elgesys pasireiškia nuo 10% iki 70% audinių (skaičius gali kisti priklausomai nuo metų laiko bei pačios fermos).

Tokie betiksliai judesiai indikuoja prastą gyvūno psichinę būklę. 

Sužeisti ar sergantys gyvūnai nėra gydomi

Gydyti sergantį arba sužeistą gyvūną kailių fermeriams neapsimoka. Gydymas arba dusinimo mašinos užkūrimas kainuos brangiau nei audinės kailis. Geriausiu atveju ant žaizdos bus papurkšta vaistų, bet jei gyvūnui reikia rimto gydymo, jis bus paliktas kankintis.

Besimėtantys lavonai

Kailių fermerių teigimu, „iš patelės vidutinis prieauglis būna 5 audinės“, tačiau viena audinė atsiveda nuo 6 iki 10 jauniklių. Kas atsitinka su kitais jaunikliais? Jie neišgyvena. Mirę gyvūnai paliekami pūti.

Smarvė ir purvas

Lietuvoje didelė dalis fermų netvarko mėšlo pagal reikalavimus, tad mėšlas patenka į dirvožemį, gruntinius vandenis. Gyventojai prie kailių fermų skundžiasi musių, pelių, žiurkių antplūdžiu. Šulinių vanduo užteršiamas. Būna atvejų, kai 6 kartus viršijamas saugus nitratų ir nitritų kiekis. Kailių fermų sukeliama smarvė kamuoja šalia gyvenančius žmones. Gyvenantys arti kartais vemia arba alpsta nuo smarvės.

Skausminga ir lėta mirtis

Kailinių žvėrelių fermose gyvūnai žudomi taip, kad kailis būtų kaip įmanoma mažiau pažeidžiamas ir nenukentėtų jo kokybė. Naudojant tokius žudymo metodus, mirtis dažnai būna itin žiauri ir skausminga. Audinės, kurios yra vandens gyvūnai ir gali ilgai išbūti nekvėpavusios, dusinamos dujų kamerose. Kartais net po dvidešimties minučių trunkančio dusinimo kai kurios iš jų lieka gyvos. Tokiu atveju, išgyvenusiems gyvūnams nusukamas sprandas arba jie trenkiami į sieną ar ką nors kieto. 

 

Paremk kovą už gyvūnus

15 € 40 € 5 € kita suma

O ką padarysi dabar?

Tu gali jiems padėti

Ar šie gyvūnai gali Tavimi kliautis? Pasirašyk pasižadėjimą imtis realių veiksmų, kuriais padėtum gyvūnams.

Užtruksi vos minutę ir tapsi milijonų gyvūnų balsu

Paremk kovą už gyvūnus

Tavo parama – labai svarbi. Ji padės užtikrinti, kad kova už gyvūnus nesustos tol, kol gyvūnai kentės Lietuvos pramoninėse fermose.

×

Patinka tai, ką skaitai?
Užsiprenumeruok naujienlaiškį.