Kodėl kailių industrijos dienos suskaičiuotos?

Turbūt visi nors kiek progresyvesnių pažiūrų žmonės sutiks, kad XXI amžiuje lupti nuo gyvūnų kailį, kad galėtum apsirengti, nėra būtina, gražu ar prabangu. Ateitis bus be kailio. Ir šią savaitę Europos Parlamente vykusiame renginyje atrodė, jog ta ateitis jau visai ne už kalnų.

Minutę stabtelkime ir pamąstykime apie tai. Europos Parlamente kailių industrija pristatyta kaip problema, kurią reikia nedelsiant spręsti. Dar prieš keletą metų nelabai galėjome įsivaizduoti, kad apie kailių industriją bus kalbama tokiame lygyje tokiu tonu. Tai leidžia suprasti kaip toli nuėjome.

Keletas europarlamentarų iš Lenkijos, aljansas „Be kailio“, „Eurogrupė už gyvūnus“ ir „Otwarte klatki“ sausio 23 d. Europos Parlamente atidarė parodą „Palikime kailį praeičiai“. Paroda pritraukė labai daug lankytojų, krūvą žurnalistų ir, žinoma, kailių industrijos atstovų.

Didelį susidomėjimą renginiu galima paaiškinti tuo, kad šiuo metu Lenkijoje svarstomas naujas gyvūnų gerovės įstatymas, kuriame siūloma uždrausti auginti ir žudyti gyvūnus dėl jų kailio. Lenkija yra 3 šalis pasaulyje pagal kailių produkcijos apimtį, tad tai būtų didžiausia pergalė gyvūnams ne tik šalies, bet turbūt ir pasaulio istorijoje. Valdančioji partija tam pritaria ir, savaime suprantama, kailių industrija stipriai panikuoja.

Dar didesnę paniką jiems turėjo sukelti europarlamentarų, atidariusių parodą, kalbos. Vieni sakė, kad joks gyvūnas neturėtų būti kankinamas dėl prabangos prekės, kiti teigė, kailinius dėvi tik viduje negražūs žmonės (spėju, kad remarka buvo nutaikyta į Fur Europe – kailininkų lobistinės organizacijos – atstoves, parodoje pasirodžiusias su kailiniais).

Po atidarymo kalbų vyko diskusija, kurioje argumentus išsakė europarlamentarai, mokslininkai, aktyvistai.

Turbūt atkreipsite dėmesį į tai, kad kailių industrijos atstovai nebuvo pakviesti dalyvauti diskusijoje. Kodėl jų nebuvo piktokai paklausė ir vienas Danijos europarlamentaras (Danija turi pačią didžiausią kailių industriją Europoje ir kailininkai dažnai finansuoja politines kampanijas).

Į klausimą puikiai atsakė organizacijos, kuri pasiekė kailių fermų draudimo Nyderlanduose vadovė Nicole van Gemert: „Čia diskutuoja ekspertai, o kailių industrija jau seniai įrodė, kad jie nėra laukinių gyvūnų laikymo narvuose ekspertai.“

Kad geriau įsivaizduotumėte, kaip labai kailių industrija nesupranta ar nenori suprasti apie gyvūnų gerovę, pažiūrėkite į šį infografiką.

Pilka zona reprezentuoja tai, kiek vietos lapėms tenka laisvėje, t.y. iki 10 km². Raudonas taškiukas reprezentuoja plotą tenkantį lapėms kailių fermose.

Ne, pajuokavau. Iš tikro kailių fermose joms tenka tiek mažai vietos, kad tokio dydžio taško net nesimatytų šioje iliustracijoje. Vienai lapei narve turi būti suteikiamas 0.8 m² plotas. Kitą kartą, kai stovėsite dušo kabinoje, pagalvokite, kad joje daugiau vietos, negu skiriama laukiniam plėšrūnui kailių fermoje visą jo gyvenimą.

Tiesa ta, kad kailių industrija jaučia galą. Lenkijoje jie jau pradėjo nešti kyšius politikams (ar bent jau pirmą kartą buvo pagauti), Lietuvoje vienas fermeris įsigudrino uždrausti, kad virš jo fermos būtų skraidoma su dronu (deja, taip, savivaldybė patvirtino jo prašymą tai uždrausti), nes turbūt bijo, kad pas jį vėl bus aptikta aplinkosauginių pažeidimų (kam investuoti į mėšlidę ar mokėti baudas už teršimą, kai gali paprašyti draugelių savivaldybėje, kad priimtų tau reikiamą sprendimą?).

Bet nesvarbu, ką jie darys, nes teisingumas vis tiek nugalės.

Pabaigai noriu pacituoti aljanso „Be kailio“ narį Mark Glover, moderavusį diskusiją:

„Panašu, kad ji [kailių industrija] gyvena zonoje, laisvoje nuo faktų, naudoja realybės neigimo strategiją bei tyčia pateikia klaidinančią informaciją. Kailių industrija elgiasi taip, kaip tabako industrija elgdavosi praeityje. Ji bando naudoti mokslą, sakyčiau visai gėdingai, kad supainiotų žmones ir atidėtų progresą. (...) Tikiu, kad šis judėjimas, siekiantis užbaigti kailių industriją, dabar yra nebesustabdomas. (...) Tačiau mes manome, kad gyvūnų auginimas dėl kailio ir taip yra nelegalus ir laikas Europos Komisijai peržvelgti Tarybos direktyvą 98/58, kuri ir taip uždraudžia kailių industriją. Asmeniškai, buvau daugybėje kailių fermų ir sąlygos ten pasibjaurėtinos. (...) Visi susiję su šia industrija turėtų gėdytis. Šis renginys bus atsimenamas kaip lūžio taškas kovoje su šia moraliai žlugusia industrija.“