Klausiate–atsakome: kodėl mes įdarbiname žmones?

Neseniai gavau laišką iš žmogaus, kuris įsitikinęs, jog mokėti kažkam už darbą dėl gyvūnų nėra gerai. Pasak jo, „Darbas dėl gyvūnų, jei jis yra apmokamas, tampa tokiu pačiu darbu kaip nuoširdus kiemsargio gatvės šluojimas ar kelininko asfalto klojimas ir ne daugiau.“* Nesusiprotėjau paklausti, ar ir veterinarinę pagalbą, jeigu ji yra apmokama, jis vertina neigiamai, bet sugalvojau per vėlai… 

Ir nors visiškai nesutinku su tokia nuomone (pažįstu ne vieną, kuri(s) rizikuoja savo sveikata ir gyvybe dėl gyvūnų, nors jų darbas ir yra apmokamas), visgi pamaniau, jog būtų naudinga aptarti šią situaciją plačiau. 

^{Nuotraukoje pirmasis organizacijos „Otwarte klatki“ darbuotojas ir kailių fermeris (turbūt nereikia sakyti, kad fermeris tas, kuris užsimojęs šakėmis)}

2017-aisias gavome paramos iš užsienio fondų ir tai mums leido pasamdyti darbuotojų. Dažnai brangiausias resursas, kurio trūksta daugumai organizacijų, yra žmonių laikas, todėl labai džiaugiamės, kad galime pirkti žmonių laiką gyvūnams. Šis pokytis organizacijoje lėmė mūsų galimybių padidėjimą. Pavyzdžiui, jei ne jis, nebūtume galėję pradėti kampanijos „Kiaušinių kaina“.

Nuo 2017-ųjų sausio dirbu „Tuščiuose narvuose“ pilnu etatu (anksčiau buvau įdarbinta kelioms valandoms per mėnesį, nes to reikalauja VšĮ įstatymas ir kitaip veikti nebūtume galėję). Tai, kad galėjau visą savo dėmesį ir labai daug laiko skirti organizacijai, reiškė keletą dalykų. Pirma, galėjau surasti daugiau finansavimo galimybių, o tai leido gauti pinigų iš fondų ir pasamdyti dar 2 žmones, bei pirkti vieno laisvai samdomo profesionalo paslaugas. Antra, žymiai daugiau laiko turėjau susitikimams su aktyvistais, Seimo nariais, įmonių vadovais.

Deja, taip jau yra, kad kai kurių dalykų organizacijos tiesiog negali padaryti neturėdamos nė vieno darbuotojo (anksčiau visi iki vieno mūsų aktyvistai buvo savanoriai; dabartiniai mūsų darbuotojai dienos metu dirbo kituose darbuose arba mokėsi). Su kai kuriais žmonėmis gali susitikti tik darbo metu, nes jiems susitikimas su tavimi yra darbas ir jie neskirs brangaus savo savaitgalio ar vakaro, kurį geriau praleistų su šeima. Nesvarbu, kaip labai nori ir kaip tau rūpi gyvūnai, kitai pusei, t.y. sprendimų priėmėjams, tai yra darbas, kurį jie darys darbo laiku.  

Pinigai

Tai viena iš jautriausių temų. Ypač tarp aktyvistų. Vis dar gaji nuomonė, kad jeigu darbas už gyvūnus apmokamas, jis nebus nuoširdus. Kažkodėl žymiai palankiau žiūrima į žmones, kurie pardavinėja, pavyzdžiui, indų ploviklius, negu į tuos, kurie dirba nevyriausybinėse organizacijose.

Pinigai yra tik priemonė tikslui pasiekti, ne daugiau. Gyvūnus išnaudojančios industrijos turi labai daug pinigų, ir nors mūsų judėjimo galia slypi ne piniguose, jų vis tiek reikia, kad galėtume nors kiek paveikti milijoninius verslus.

Vargu ar kas priekaištaus, kad mokame už lankstinukų atspausdinimą ar kino salės nuomą. Dauguma pritaria ir kad advokatui ar IT specialistui už darbą dėl gyvūnų (net jeigu tai darantis žmogus yra idėjinis) reikia sumokėti. Kodėl tada taip įtariai žiūrima į žmogų, kuris pilnu etatu dirba dėl gyvūnų?

Nė vienas žmogus neateina į NVO sektorių tikėdamasis užsidirbti (tikiu, kad galima rasti išimčių, bet tie, kurie svajoja tapti milijonieriais, tam tikslui pasiekti nesteigia ne pelno siekiančių organizacijų).  

Tikslas

Jeigu Lietuvoje būtų žmogus, kuris, pavyzdžiui, 100 % galėtų per 3 ar 6 mėnesius darbo uždrausti kailių fermas, mes dėtume visas pastangas, kad galėtume tą žmogų pasamdyti. Jeigu tai kainuotų 20000 ar 50000 eurų (ar net daugiau), mes manome, kad 2 milijonų gyvybių išgelbėjimas kasmet būtų pateisinama priežastis tokioms išlaidoms. Nemanome, kad tuos pinigus panaudoti kitaip, siekiant to paties tikslo, būtų kažkuo kilniau. Svarbu, kad pats tikslas yra kilnus ir jeigu jo pasiekti galime samdydami žmones, tai atrodo visiškai pateisinama ir efektyvu.

Nuoširdumas

Manau, kad man parašiusio žmogaus klausimai kilo iš netikėjimo mūsų organizacijos nuoširdumu. Visgi mūsų šalyje yra dar labai daug nepasitikėjimo nevyriausybinėmis ne pelno siekiančiomis organizacijomis. Jeigu viena susiteršia reputaciją nuslėpdama pinigus ar pasisavindama ES fondų lėšas, kitoms tai tikrai nepadeda. Kaip įrodyti, kad mūsų motyvai nuoširdūs, o dirbame tikrai iš idėjos?

Jeigu vienas prekybos centras galvoja, kad mus nupirko kitas prekybos centras, kaip mes galime įrodyti, kad to nebuvo? Galime parodyti jiems visą savo banko išrašą, savo Paypal sąskaitą, veiklos ataskaitas ir t.t. Bet tada jie sakys, kad nupirkti buvome kitaip. Nėra praktiškai nieko, ką mes galėtume padaryti, kad jiems įrodytume, jog nebuvome nupirkti to kito prekybos centro.

Visgi jeigu norėtumėte patys įsitikinti, kad organizacijoje dirbantys ir savanoriaujantys žmonės nuoširdžiai stengiasi dėl gyvūnų, prisijunkite! Susipažinsite su šiltais, protingais ir įdomiais aktyvistais, kurie praturtins Jūsų gyvenimą.

^{Nuotraukoje mūsų aktyvistai Mykolas ir Gabrielė} 

Pasiaukojimas

Skeptikai gali sakyti, kad dirbant už pinigus nebelieka pasiaukojimo. Ši nuomonė man neatrodo svari dėl dviejų priežasčių. Pirma, pasiaukojimo tikrai yra, o antra, pasiaukojimas ne visada yra būtina sąlyga rezultatams pasiekti.

Sakau, kad pasiaukojimo lieka, nes visi darbuotojai dirba už minimalią algą ir net jeigu turėsime galimybių ją pakelti iki tokios, už kurią galima gyventi, dar labai ilgai NVO sektorius nepasiūlys tikrai gerų ir konkurencingų algų.

Jokiu būdu nebandau pastatyti savęs ar kitų darbuotojų į aukos vietą. Dirbu svajonių darbą ir nekeisčiau jo į šiltą gerai apmokamą vietelę kur nors kitur (tikiu, kad ir kiti „Tuščių narvų“ darbuotojai mano tą patį). Tiesa, svajonių darbas kartais reiškia, jog nebūsi finansiškai nepriklausomas, negausi geros pensijos ir negalėsi nukeliauti kur nors toliau nei ES šalys. Tai yra faktas, kurį aš visiškai pasiruošusi priimti. Tačiau dauguma žmonių to niekada nedarytų, ir galiu juos suprasti.

Aptarkime antrąjį punkto apie pasiaukojimą: nebūtinai reikia aukotis, kad pasiektum rezultatų. Gyvūnų teisių judėjimas turėtų siekti išgalėti pasamdyti geriausius pasaulyje žmones. Kodėl geriausi specialistai turėtų dirbti šlykščiausioms industrijoms?

Profesionalas gali per 2 valandas padaryti daugiau, negu neprofesionalas, kuris visą dieną dirba įprastą darbą, o vakarais pavargęs aukojasi. Ar tas darbas, kuris daromas nelabai mokančio žmogaus labiau besiaukojant labiau padeda gyvūnams? Kažin. Ar mums svarbu, kad žmonės save aukotų, ar kad jie pasiektų rezultatų?

Darbo kokybė

Dirbant 40h per savaitę kitur, laiko savanoriavimui organizacijoje nelieka daug. Per tą laiką skiriamas dėmesys ne visada gali būti toks kokybiškas, kokio nusipelno gyvūnai, o kai kurių dalykų išvis negali daryti (pvz.: jau minėti susitikimai su politikais ir įmonių vadovais). Turbūt nereikia niekam įrodinėti, kad po gero nakties miego pailsėjęs ir žvalus žmogus geriau atlieka sudėtingas užduotis negu tas, kuris po ilgos darbo dienos jau neturi daug jėgų.

Mes turėtume norėti, kad gyvūnams žmonės skirtų savo produktyviausią laiką; norėti, kad žmonės, kurie dirba dėl gyvūnų, turėtų galimybę kartais pailsėti ir gauti vieną kitą laisvą dieną per mėnesį (ar bent jau per metus).

Perdegimas

Perdegimu (angl. burnout) aktyvistų tarpe vadinamas nesavanoriškas pasitraukimas iš veiklos. Kai aktyvistas pervargsta fiziškai ir psichologiškai iki tokio lygio, kad ilgą laiką nebegali užsiimti savanoriška veikla, jis ar ji ne tik nebepadeda gyvūnams, bet ir su savimi išsineša daug žinių bei įgūdžių. Tai reiškia, jog kiti žmonės nebegalės išmokti svarbių dalykų taip greitai, kaip būtų galėję, ar tam tikros funkcijos organizacijoje tiesiog nebebus atliekamos.

Jeigu mums tikrai rūpi gyvūnai, turime stengtis, kad kuo mažiau žmonių patirtų perdegimą. Ir vienas geriausių būdų tai padaryti – suteikti jiems galimybę dirbti gyvūnams už atlyginimą. Taip žmonės ne tik skirs savo produktyviausią darbą gyvūnams, bet galės ir pailsėti.

Pasitikėjimas

Nenorėtume jo prarasti ir todėl visada esame atviri kritikai, pastaboms, išsamiai atsakome į klausimus. Stengiamės veikti skaidriai. Tiesa, turime atsižvelgti ir į tai, kad gyvūnų išnaudotojai viską, ką mes darome ir skelbiame, bando panaudoti prieš mus. Kartais kai kuria informacija dalintis negalime (pavyzdžiui, nors ir suprantame jūsų smalsumą, negalime smulkiai dalintis visomis idėjomis ar strategijomis ateičiai), bet jeigu turite klausimų dėl lėšų panaudojimo ar kažkurio strateginio sprendimo, drąsiai klauskite.

Stengiamės būti atviri iki tiek, kad nepakenktume gyvūnams ir organizacijai. Dirbame dėl gyvūnų ir jie yra pirmieji, apie kuriuos galvojame. Tikimės jūsų supratimo ir toliau stengsimės pelnyti pasitikėjimą efektyviu darbu.

Gyvūnams Tavęs reikia

Jeigu viskas eisis pagal planus, ateityje turėsime pasamdyti daugiau žmonių. Ir mes norime pačių geriausių ir labiausiai atsidavusių darbuotojų. Jeigu žinai, kad nori dirbti dėl gyvūnų ir galėsi nuversti kalnus, kad pasiektum tikslą, mes norėsime gauti Tavo aplikaciją į darbo poziciją. Sek „Tuščius narvus“, kad nepraleistum, kai paskelbsime darbuotojų paiešką.

###

*(citata netaisyta)