Klausiate–atsakome: kodėl darome tai, ką darome?

Neseniai prašėme jūsų užpildyti apklausą apie „Tuščius narvus“ ir labai dėkojame už atsakymus. Leidote suprasti, ką galėtume daryti geriau ir tikrai vertiname jūsų pagalbą.

Vienas atsikartojantis klausimas buvo apie tai, kodėl pasirenkame vienus projektus, o ne kitus? Nemažai žmonių mano, kad turėtume dirbti ir kitose srityse, negu kad dirbame dabar. Manome, kad svarbu aptarti šią temą plačiau.

Apie efektyvumą

Pradėjome „Tuščius narvus“ todėl, kad matėme, jog nėra organizacijos, kuri dirbtų dėl Lietuvos industrinių fermų gyvūnų. Industrinė gyvulininkystė – didžiausia su gyvūnais susijusi problema (galbūt neskaitant žuvų*). Vien vištų per metus mūsų šalyje nužudoma virš 50 milijonų. Dar 2 milijonai gyvūnų kasmet uždusinami dujų kamerose dėl to, kad turi gražų kailį. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į gyvūnų patiriamą kentėjimą. Žinoma, sudėtinga jį lyginti ir ypač sudėtinga tai padaryti taip, kad nenuskambėtų ciniškai, bet benamė katė, kuri randa kampelį šiltai permiegoti, greičiausiai gyvena žymiai geriau negu audinė kailių fermoje ar višta narve.

Tikrai nesakome, kad kiti gyvūnai nėra svarbūs. Svarbus kiekvienas individualus gyvūnas, nesvarbu, ar tai šuo, ar višta, ar delfinas. Visi jie gali kentėti ir nori laisvės.

Tačiau labai svarbu atsižvelgti į tai, kad mes, kaip ir visos kitos organizacijos, turime ribotą kiekį resursų. Todėl jeigu nusprendžiame skirti dėmesį, laiką, pinigus ir t.t. vienai problemai, tuo pačiu nusprendžiame šių dalykų neskirti kitai.

Ir tai reiškia, kad jeigu dirbsime ties problema, kuri paveikia 10 gyvūnų, negalėsime dirbti ties ta, kuri paveikia 100 000 gyvūnų. 

Kiaulės, viščiukai ar lapės kenčia ne ką mažiau nei mūsų dažniau matomi gyvūnai, tačiau juos išnaudojantys žmonės jau seniai suprato, kad turi slėpti tai, ką daro. Turime atsižvelgti į tai, kad siūlantys mums spręsti tam tikras problemas daro taip dėl to, kad buvo paliesti tų problemų asmeniškai. Pavyzdžiui, žmogus pamatęs žiauriomis sąlygomis laikomą šunį, siūlys gelbėti tą šunį; kas nors kitas nufilmuos liūdną mešką labai mažame narve zoologijos sode ir sakys, kad ta problema turi būti sprendžiama ir t.t. 

Negalime reaguoti į viską, į ką žmonės norėtų, kad mes reaguotume. Tiesa ta, kad reaguoti į ką yra tiek daug, jog taip ir lakstytume visą laiką gesindami gaisrus. Tam, kad pasiektume kažko reikšmingo, turime išsikelti tikslus, susikoncentruoti į kelias svarbiausias sritis ir kryptingai jų siekti; kartais būdami priversti skaudančia širdimi nereaguoti į kai kuriuos kenčiančius gyvūnus.

Apie problemos apleistumą

Žinome, kad Lietuvoje yra labai daug organizacijų, kuriuos rūpinasi benamiais gyvūnais ir tai daro labai gerai. Nemanome, kad dar viena tokia pati organizacija padarytų reikšmingą pokytį. Bet viena organizacija, dirbanti srityje, kurioje dar beveik niekas nieko nedarė, ir kurioje yra milijonai gyvūnų, gali pakeisti daug daugiau.

Jokiu būdu nesakome, kad žmonės neturėtų skirti savo laiko ar pinigų toms sritims, kur kenčiančių gyvūnų labai mažai. Visai logiška manyti, jog pirma galime išspręsti mažesnes ar lengviau sprendžiamas problemas, o paskui imtis didesnių. Palaikome visus, kurie dirba dėl gyvūnų ar aplinkos ar žmonių. Jeigu galime, stengiamės padėti kitoms organizacijoms. Tačiau nusprendėme, kad patys dirbsime ten, kur mūsų trūksta labiausiai.

Apie specializaciją ir pofesionalumą

Taip pat svarbu pabrėžti, jog norėdami dirbti geriausiai, turime specializuotis. Geriausias šunų veterinaras nebus geriausias žirgų veterinaras, o organizacija, kuri sprendžia benamių kačių problemas, turbūt nebus ta, kuriai lengviausia būtų pasiekti paršelių kastracijos be nuskausminamųjų sustabdymą. Kai kurios organizacijos specializuojasi tiek, kad dirba tik su tam tikrų veislių šunimis. Ir tai yra labai gerai! Būdami tam tikros srities ekspertais galime joje pasiekti daugiausiai. 

Mes nusprendėme specializuotis kampanijų vykdyme ir socialinio pokyčio inicijavime. Vėlgi, tai nereiškia, kad bet kada galime pradėti bet kokią kampaniją. Gerai pasiruošti kampanijai gali prireikti kelių mėnesių ar net metų. Prieš pradėdami naujas kampanijas apgalvojame, ar išvis reikia jas pradėti, o kai kurias veiklas nutraukiame, nes matome, kad jos neneša tiek naudos, kiek turėtų nešti, kad galėtume pateisinti tolimesnį resursų į jas investavimą.

Mūsų veiklos kryptys

Atsižvelgdami į efektyvumo, problemos apleistumo kriterijus bei siekdami profesionaliai dirbti tam tikroje srityje, siekiame šių dalykų:

• Uždrausti gyvūnų auginimą dėl kailio
• Išlaisvinti vištas dedekles iš narvų
• Padaryti, kad augalinis maistas taptų lengviau prieinamas

Ateityje planuojame ir toliau dirbti dėl fermose laikomų gyvūnų. 

Kai pasieksime vištų dedeklių išlaisvinimą iš narvų, imsimės kitų kampanijų (manome, kad kailių fermas uždrausti užtruks ilgiau). Mūsų manymu, daugiausia kentėjimo (be jau paminėtų gyvūnų fermų) yra viščiukų broilerių, žuvų ir kiaulių fermose. Kadangi šių gyvūnų kentėjimą galima sumažinti padėjus gyventojams mažinti mėsos suvartojimą, norime dirbti prie to.

Dažnai sulaukiame klausimų dėl cirko su gyvūnais. Prie šios problemos dirbti neplanuojame, nes pora organizacijų jau tai daro. Žinoma, jeigu mes galėsime padėti, būtinai tai ir padarysime, bet patys pokyčių neinicijuosime.

Aišku, viskas yra ne tik laiko, bet ir resursų klausimas. Turėdami daugiau savanorių ir daugiau finansų, galbūt galėtume vykdyti ir daugiau kampanijų vienu metu. Tad jeigu nori mums padėti, prisijunk!

*Žuvų visame pasaulyje nužudoma tarp 1 ir 3 trilijonų tonų per metus. Niekas jų net neskaičiuoja kaip individų, todėl sunku pasakyti, kiek tai gyvūnų. Tačiau dauguma žuvų vis dar yra pagaunamos laisvėje, o tai reiškia, kad iki susidūrimo su tinklu ar kabliu, jog gyveno visai gerą gyvenimą (ne taip, kaip pavyzdžiui višta dedeklė narve). Didėjant sužvejojimui, mažėja žuvų laisvėje skaičius, todėl auga žuvų fermos. Jos ne ką mažiau žiaurios nei kitos industrinės fermos, tad ateityje žuvys bus ne tik gausiausiai žudomi gyvūnai, bet turbūt ir daugiausiai kenčiantys iki nužudymo.