Paaukok

Kaip VMVT saugo kailių fermerius?

Jeigu VMVT (Valtybinės maisto ir veterinarijos tarnybos) inspektoriai laikytųsi savo pačių parašytų reikalavimų kailinių gyvūnų laikymui, greičiausiai Lietuvoje nebebūtų nė vienos kailių fermos.

Gal skamba drąsiai, bet paaiškinsime, kodėl taip manome.  

Kailinių gyvūnų laikymo reikalavimuose teigiama

„44. Kai kanadinių audinių elgesyje akivaizdžiai pastebima stereotipijos ar savęs žalojimo požymių, kanadinių audinių laikymo, priežiūros ar auginimo sistema turi būti pakeista, kad pagerėtų gyvūnų gerovė. Jei šių priemonių nepakanka, kanadinių audinių laikymas turi būti sustabdytas.“ 

Stereotipijos yra pasikartojantys betiksliai judesiai, pasireiškiantys gyvūnams, kurie laikomi nelaisvėje mažose erdvėse. Pavyzdžiui audinėse tai gali atrodyti kaip bėgiojimas iš vieno narvo galo į kitą, laipiojimas narvo sienomis, lingavimas galva, šokinėjimas aukštyn žemyn ir pan. Stereotipijas atliekanti audinė perkelta iš mažo narvo į didelį aptvarą su įvairiomis priemonėmis aplinkai praturtinti (baseinu, šakomis, tuneliais, guoliais, žaislais ir t.t.) stereotipijų nebeatliks.

Atkreipiame dėmesį, kad ši stereotipija užfiksuota didesniame narve, negu privalo būti kailių fermose

Gyvūnų elgesį tyrinėjantys mokslininkai mano, kad sąlygos, kuriose daliai gyvūnų pasireiškia stereotipijos, greičiausiai sukelia kančią ir kitiems gyvūnams, laikomiems tokiomis pačiomis sąlygomis, tik ne visi gyvūnai, patiriantys stresą, atliks stereotipinius judesius. Todėl stereotipijų egzistavimas net keliuose gyvūnuose gali reikšti, jog ir visiems kitiems gyvūnams, laikomiems tokiomis pačiomis sąlygomis, tos sąlygos nėra tinkamos.  

Tyrimai rodo, kad nuo 10% iki 70% audinių kailių fermose atlieka stereotipijas (skaičius gali kisti priklausomai nuo metų laiko bei pačios fermos). 

Taigi, jeigu kailių fermose tiek daug gyvūnų kenčia stereotipijas, ką dėl to daro VMVT? Visgi jų pareiga užtikrinti, kad gyvūnai fermose nekentėtų. Jeigu jie sektų savo pačių parašytus reikalavimus, fermos turėtų būtų stipriai pagerinusios sąlygas (net 9 kartus padidinus narvo plotą, stereotipijos neišnyksta), o tos, kurios sąlygų nepagerino, turėtų būti uždarytos, tiesa? Deja, ne tuo atveju, jeigu esi VMVT pareigūnas, įstatymus interpretuojantis taip, kaip patogiausia kailių fermeriams... Matote, pagerinus sąlygas iki tokio lygio, kad audinėms nepasireikštų stereotipijos, nebeapsimokėtų jas auginti.*

Kai didžiausia dalis gyvūnų atlieka stereotipijas, t.y. prieš šėrimą, VMVT to nelaiko stereotipijomis! Kodėl? Spėjame, kad jau seniai supratote, jog VMVT neturi intereso padėti gyvūnams ar užtikrinti, kad būtų įgyvendinta bent minimali gyvūnų gerovė. Šiuo atveju kalbame apie tai, kad įstatymas leidžia kailių fermas net uždaryti, jeigu jos nesusitvarko su stereotipijomis. Tad kol VMVT prioritetas yra ginti gyvūnų kankintojus ir imituoti, kad mūsų šalyje gyvūnų gerovės problemų nėra, tol geriau kai kuriuos įstatymus ignoruoti. 

Kitas labai „patogus“ dalykas apie stereotipijas yra tas, kad gyvūnas, kuriam pasireiškia stereotipinis elgesys, dažniausiai nustos jį daryti, kai prie jo prieis žmogus. Įsivaizduokite, kad esate VMVT inspektorius, išmokytas daryti viską, kad nerastumėte tokių pažeidimų, kurie gali rimtai pakenkti fermerių ekonominiams interesams žudyti gyvūnus metai iš metų. Atliekate patikrinimą kailių fermoje. Pastebite stereotipijas atliekančias audines. Jos tolokai. Galite arba apsimesti, kad nematote nieko, arba apsimesti, kad einate patikrinti, kas ten darosi. Prieinate, dar pasakote kelis žodžius. Audinės nustoja daryti tai, ką darė, ir atsisuka į jus. Tvarka. Nėra čia jokių stereotipijų. Arba galite nuspręsti, kad tuoj fermeriai šers gyvūnus ir todėl nebūtina stereotipijų laikyti stereotipijomis. Pasak Kėdainių VMVT inspektorės, net tarp pačių mokslininkų nėra sutarimo, kas ta stereotipija... (Žinoma, sutarimas yra. O jeigu jo nebūtų, kam rašyti į Kailinių gyvūnų reikalavimus punktą apie stereotipiją?) 

Išvada: VMVT jau nuo 2015 metų turėjo būdą sumažinti gyvūnų kentėjimą ir greičiausiai net sustabdyti vieną pačių žiauriausių industrijų Lietuvoje, tačiau nieko dėl to nepadarė.

Todėl padarysime mes. Padėkite mums uždaryti kailių fermas pasirašydami peticiją www.kailiufermos.lt 

Ačiū! 

 

* Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad fermeriai niekada savo noru nesuteiks audinei ilgesnio narvo negu žmogaus ranka. Kai jas reikia ištraukti iš narvų kergimui, tyrimams ar žudymui, tai darantis žmogus turi galėti pasiekti narvo galą, į kurį bėga išsigandęs gyvūnas. Padidinus narvus darbas su šiais laukiniais gyvūnais taptų praktiškai neįmanomas. 

 

 

Padėk mums padėti gyvūnams

15 € 40 € 5 € kita suma

Gauk naujienas į pašto dėžutę!

Prisijunk prie tūkstančių žmonių, kurie domisi gyvūnų apsaugos situacija Lietuvoje ir prenumeruok mūsų naujienlaiškį.

×

Patinka tai, ką skaitai?
Užsiprenumeruok naujienlaiškį.