Kaip kailininkai meluoja Ministrui Pirmininkui

Vakar LR Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su kailininkais aptarti kailių industrijos svarbos. Panašu, kad kailininkai nepateikė tikrų faktų apie savo verslą, todėl juos pateiksime mes. 

Žemės ūkio rūmų pranešime rašoma:

„ <...> galime pasidžiaugti ir didžiuotis tuo, jog Lietuvos žvėrelių fermos yra vienos iš moderniausių Europoje, jos veikia pagal aukščiausius gyvūnų gerovės standartus, o Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų asociacijos nariai ne tik taiko pažangiausias žvėrelių auginimo technologijas, bet rūpinasi aplinkosauga ir gyvūnų gerove Lietuvos ūkiuose <...>“

Kailių fermos nėra nei draugiškos gyvūnams, nei draugiškos aplinkai. 

Daugybė kailių fermų teršia aplinka ir nuolat moka baudas už aplinkosaugos pažeidimus. Taip pat jos gadina gyvenimo kokybę gyventojams, įsikūrusiems netoliese. Apie kai kuriuos pažeidimus rašėme prieš porą metų, dabar informacijos turime daugiau. Vien šių metų vasarą 4 ūkiai buvo nubausti dėl aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymo. 2014 m. Šiaulių regioninis aplinkosaugos departamentas tikrino 31-ą kailių fermą ir aplinkosaugos pažeidimų rado 31-oje iš jų. Virš 20 ūkių veiklą pradėjo be privalomų poveikio aplinkai vertinimo procedūrų. Šiais metais užfiksavome vieną fermą, kurioje srutos liejasi laisvai, o jose užsiveisusios kirmėlės su uodegomis.

Dar 3 ūkiai šiemet buvo nubausti dėl to, kad naudoja asbestą! Asbestą, kuris dėl sveikatai sukeliamo pavojaus uždraustas naudoti statiniuose jau nuo 2005 metų. Kaip jiems liežuvis apsiverčia pasakyti, kad kailių ūkiai Lietuvoje modernūs, mes nesuvokiame...

Žmonės, kuriems rūpi gyvūnų gerovė, neuždaro gyvūnų į mažyčius narvus visam jų gyvenimui ir nedusina gyvūnų dujų kamerose. 

Kanadinės audinės yra plėšrūs gyvūnai, todėl nenuostabu, kad iš neturėjimo ką veikti mažuose narvuose, jos pradeda kandžioti viena kitą. Kanibalizmo atvejai audinių fermose fiksuojami ne vienus metus visose valstybėse, kur yra audinių fermos. Ne išimtis ir Lietuva. 

Kad kanibalizmas audinių fermose egzistuoja pripažįsta ir VMVT. Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotojas ir valstybinis veterinarijos inspektorius Giedrius Blekaitis interviu laidai „Specialus tyrimas“ metu apie patikrinimus kailių fermose sakė: „radome ir apkandžiotų gyvūnų, tai yra neišvengiamas procesas bet kurioje ūkinių gyvūnų laikymo vietoje. <...> kanibalizmas neišvengiamas, o neišvengiamas dėl to, kad labai didelė gyvūnų koncentracija vienoj vietoj.“

Kita gyvūnų gerovės problema kailinių žvėrelių fermose yra stereotipijos. Apie jas plačiau rašėme neseniai.  

Stereotipijos išsivysto gyvūnams, kurie nėra laikomi tinkamomis jų rūšiai sąlygomis. Tai betiksliai pasikartojantys judesiai, pasireiškiantys 10-70% gyvūnų kailių fermose. 

Kailių industrija nėra ekonomiškai reikšminga.

Žemės ūkio rūmų pranešime skelbiama, kad kailinių žvėrelių auginimas „sukuria ne vieną tūkstantį konkurencingų darbo vietų kaimo vietovėse“. Būtent, NE vieną tūkstantį darbo vietų, nes jų VMI duomenimis yra apie 600. Šimtus, ne tūkstančius. 

Pagal VMI duomenis, 2015 m. kailių industrijos pajamos siekė 58 mln. eurų (tai buvo pačios didžiausios jų pajamos per visą kailių verslo Lietuvoje istoriją), 2016 m. 37 mln. eurų, o 2017 m. 42 mln. eurų. Kailininkai vis dar sako, kad jie gauna 100 mln. eurų pajamų per metus, tačiau to įrodyti jokiais dokumentais negali. 

Ar darbo vietos konkurencingos galite spręsti pažiūrėję į vidutinius darbo užmokesčius kai kuriose kailių fermose (vidutinis atlyginimas yra taip vadinamas „ant popieriaus“, o ne į rankas):

Šis verslas ilgainiui nėra perspektyvus.

Mados pasaulis atsisako kailio, nes auga vartotojų sąmoningumas ir gerėja technologijos, kuriomis galima išgauti šilumą sulaikančias medžiagas nežudant gyvūnų. Kailinių gyvūnų augintojai jau keletą metų iš eilės kailiukus parduoda už savikainą arba mažiau, nes nebėra tokios paklausos. Fermos visame pasaulyje užsidaro pačios, bankrutuoja. Ne kailių versle turtai ir laimė.  

Europos valstybės atsisako kailių fermų, jas riboja.

Nyderlanduose kailinių žvėrelių industrija buvo 3 kartus didesnė negu Lietuvoje, kai buvo priimtas sprendimas uždrausti gyvūnus auginti ir žudyti dėl jų kailio. Norvegijos valdantieji nusprendė uždaryti kailių fermas iki 2025 metų. JK ir Austrija tai padarė prieš porą dešimtmečių. Vokietija bei Šveicarija taip sugriežtino gyvūnų laikymo sąlygas, kad gyvūnų laikyti neapsimoka (laikant geromis sąlygomis fermeriai negali uždirbti iš kailio, tai tik įrodo, kad gyvūnų gerovė kailių fermose nėra įmanoma). Prieš metus kailių fermas uždraudė Čekija, o šiais metais Belgija. Šiuo metu siūlymai uždrausti kailinių žvėrelių auginimą pateikti Estijos, Bulgarijos, Airijos bei Lietuvos Parlamentuose.  

Keli dalykai, kuriuos fermeriai greičiausiai pamiršo paminėti:

1) Jie gauna mokesčių lengvatas, todėl neatneša tokios ekonominės naudos valstybei kaip kad dauguma kitų verslų;

2) Daugybė kailių fermų veiklą pradėjo be būtinų poveikio aplinkai vertinimo procedūrų;

3) Visuose tiriamuose kailio dirbiniuose randama formaldehido, kuris sukelia vėžį, tad niekas, kam rūpi sveikata, neturėtų nešioti gyvūnų kailio.

Kodėl kailininkai taip meluoja mes nesuprantame. Beveik viską, ką jie sako, galima patikrinti ir parodyti, kad tai neatitinka tikrovės. Greičiausiai jie tikisi, jog niekas netikrins, o jeigu ir patikrins, informacija nepasieks politikų ar visuomenės. 

Neleiskime kailininkams kvailinti visuomenės. Pasidalinkite šiuo straipsniu, tegu kuo daugiau žmonių pamato tikrus faktus, o ne alternatyvią realybę, kurioje, panašu, gyvena kailininkai. 

Ačiū!