Paaukok

Ar žuvys jaučia skausmą?

Žuvų ir žmonių smegenys turi daug panašumų

Dėl vieno galime sutikti visi: žuvys, kaip ir žmonės bei kiti žinduoliai, gebantys jausti skausmą, turi tam būtinas struktūras: receptorius, nervų sistemą bei smegenis.1 Nors žuvų smegenys yra paprastesnės nei žmonių (žuvys neturi smegenų žievės), vis dėlto jos sudarytos iš tokių pačių dalių: priekinių, vidurinių ir užpakalinių smegenų. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog žuvų smegenų aktyvumas patiriant skausmą yra analogiškas sausumos gyvūnų smegenims.2 Iš tiesų, iš žuvų išsivystė visi stuburiniai gyvūnai – jų smegenys buvo pagrindas ir mūsų pačių smegenų evoliucijai.

Tyrimai įrodo žuvų gebėjimą jausti skausmą

Vieno iš atliktų tyrimų metu į vaivorykštinių upėtakių lūpas buvo suleista bičių nuodų ir acto rūgšties. Tuo pat metu buvo stebima kontrolinė žuvų grupė, kuriai nebuvo suleista jokių medžiagų. Žuvys, kurioms buvo suleista bičių nuodų arba acto rūgšties, tris valandas nesimaitino, sumažėjo jų aktyvumas, o kvėpavimas paintensyvėjo dvigubai. Tyrimo metu šios žuvys buvo neramios ir bandė trinti lūpas į žvyrą bei akvariumo sienas, taip galimai indikuodamos apie patiriamą skausmą.3 

Kito tyrimo metu žuvims suleidus acto rūgšties, į akvariumą buvo įdėta lego kaladėlė, žuvims matoma pirmą kartą. Nors įprastai žuvys yra atsargios ir nėra linkusios prie nežinomo objekto priplaukti per arti, tos, kurioms buvo suleista acto rūgšties, buvo mažiau atsargios ir prie lego kaladėlės priplaukė arčiau. Tačiau, žuvims suleidus morfino (nuskausminamųjų), jos tapo atsargesnės. Tyrėjai teigia, jog skausminga rūgštis sutrikdė žuvų dėmesį.4 Jeigu žuvys sąmoningai nepatirtų skausmo, morfinas nebūtų turėjęs jokio poveikio žuvų elgsenai.

Žmonėms žuvų gerovė rūpi labiau nei kai kurių kitų gyvūnų

Naujausių apklausų rezultatai teigia, jog visuomenės nuomonė keičiasi ir žmonės vis dažniau atkreipia dėmesį į žuvų gerovę.5

Vienoje iš atliktų apklausų dalyvavo 9047 suaugusieji iš devynių Europos šalių: Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Ispanijos, Nyderlandų, Lenkijos, Švedijos ir Čekijos (bent 1000 žmonių iš kiekvienos šalies). Pasirodo, jog europiečiams žuvų gerovė rūpi lygiai taip pat (ar net labiau) kaip kiaulių ar vištų. Net 80% žmonių mano, jog žuvų (šiame kontekste – lašišų) gerovė turėtų būti užtikrinama. Palyginimui, apie 70% respondentų turi tokią pat nuomonę apie kiaulių ir vištų gerovę.

Apklausos rezutatai parodė, jog žuvys atpažįstamos kaip jautrios būtybės, kurios geba jausti tokias neigiamas emocijas kaip baimė. Taip mano daugiau nei 70% apklaustųjų.

Net virš 80% europiečių sutinka, jog žuvys jaučia skausmą.

Situacija Lietuvoje

Žuvų gerovė vis labiau rūpi ir Lietuvos visuomenei. Gyvų žuvų akvariumų jau atsisakė „IKI”. Šį žingsnį artimiausiu metu taip pat planuoja žengti ir „Rimi”, o visai neseniai atsisakyti gyvų žuvų akvariumų nusprendė ir „Maxima”.

Deja, mažesniuose prekybos centruose bei turgavietėse vis dar prekiaujama gyva žuvimi ir laikymo sąlygos dažnai neatitinka būtinųjų reikalavimų. Dirbsime, kad šios žiaurios praktikos išvis nebeliktų. 

Jeigu manote, kad prekyba gyvomis žuvimis turėtų būti sustabdyta, skirkite 1 eurą kovai už žuvis: https://www.herojaizuvims.lt/ 

 

Paremk kovą už gyvūnus

15 € 40 € 5 € kita suma

O ką padarysi dabar?

Tu gali jiems padėti

Ar šie gyvūnai gali Tavimi kliautis? Pasirašyk pasižadėjimą imties realių veiksmų, kuriais padėtum gyvūnams.

Užtruksi vos minutę ir tapsi milijonų gyvūnų balsu

Paremk kovą už gyvūnus

Tavo parama – labai svarbi. Ji padės užtikrinti, kad kova už gyvūnus nesustos tol, kol gyvūnai kentės Lietuvos pramoninėse fermose.

×

Patinka tai, ką skaitai?
Užsiprenumeruok naujienlaiškį.