6 priežastys, kodėl audinių fermos - vienos žiauriausių pasaulyje

Audinės yra smalsūs, daug laiko vandenyje praleidžiantys gyvūnai vienišiai. Deja, taip pat jos yra ir labiausiai nuo kailininkų rankų nukenčiantys gyvūnai. Vien Lietuvoje kasmet jų nužudoma net 2 milijonai. Nei vienas gyvas sutvėrimas neturėtų visą savo gyvenimą būti uždarytas ankštame narve, o tokie įkalintų gyvūnų skaičiai yra tiesiog sunkiai suvokiami. Čia pateikiami 6 punktai apie tai, kodėl kailių fermų sąlygos yra ypač žiaurios audinių atžvilgiu.

1. Nenatūrali ir neįdomi aplinka

Metalinės grotos, jokios stimuliacijos – tai audinės kailių fermoje kasdienybė. Laisvėje jos plaukioja ir iki 60% laiko praleidžia vandenyje, jeigu tik turi pasirinkimą. Jos rausia urvelius, nubėga kelis kilometrus per dieną, medžioja. Narve šie energingi ir smalsūs gyvūnai negali patenkinti elementarių poreikių.

2. Ankštas narvas

Nuo pat gimimo iki mirties audinės laikomos mažuose narvuose. Kartais viename lizde būna 10 ar 12 mažylių ir mama. Paaugę gyvūnai atskiriami ir laikomi po tris, keturis ar netgi šešis narve. Turbūt akivaizdu, kad gyvūnui, kuris laisvėje gyvena vienas ir yra agresyvus kitiems gentainiams, tai nėra tinkamos sąlygos.

3. Nuolatinė smarvė ir nešvara

Audinės kailių fermose yra priverstos nuolat kvėpuoti amoniaku, išsiskiriančiu iš mėšlo. Per pusę metų po narvais susikaupia labai daug mėšlo ir jame dažnai užsiveisia kirmėlės. Kartais išmatos neiškrenta iš narvo ir pradeda jame kauptis. Tada gyvūnai priversti gyventi antisanitarinėmis sąlygomis.

4. Skausmas

Žaizdos yra kailių fermų kasdienybė. Stipresni gyvūnai gali negyvai sukandžioti silpnesnius. Laisvėje tai nenutinka, nes audinės gyvena po vieną. Aišku, neprivalote tikėti mumis, geriau paklausyti kailių fermerio A. Liulio, kuris teigia, kad „Jos net viena kitą suėda, vaikai motiną sugriaužia. Jei tik bežįsdami krimstelėjo spenelį ir pajuto kraujo skonį, gyvos motinos nebepaliks. Tas pat atsitinka, jei audinė susižeidžia. Jei uodega įlenda į svetimą narvą, bemat kaimynės ją nukanda.“

5. Stereotipijos

Tai betiksliai pasikartojantys judesiai. Jie pastebimi gyvūnuose, kurie laikome mažose ir jų nestimuliuojančiose erdvėse. Meškoms zoologijos soduose, žirgams mažuose garduose, beždžionėms laboratorijose dažnai išsivysto stereotipijos. Ne išimtis ir audinės. Stebint stereotipiją nereikia būti ekspertu, jog suprastum, kad toks elgesys kyla iš gyvūno jaučiamo streso ir diskomforto.

6. Žiauri mirtis

Audinės Lietuvoje gali būti dusinamos dujomis arba nužudomos nusukant sprandą. Nei vienas būdas nėra idealus mirti, bet ypač žiauru šiuos gyvūnus dusinti. Į dideles dujų kameras sumetamos kelios dešimtys audinių ir paleidžiamos dujos. Audinės gali ilgai nekvėpuoti, nes yra prisitaikiusios nardyti, todėl jos ypač ilgai kankinasi dujų kamerose. Vienas kailių fermos darbuotojas iš JAV teigia, kad buvo atvejų, kai audinės po 20 minučių dujų kameroje vis dar būdavo gyvos.

Šią beprotybę reikia sustabdyti ir kuo greičiau.