Mokslinė apžvalga: žuvys gali daryti sudėtingus sprendimus ir bendradarbiauti

Žuvų jausmai ir gerbūvis, atrodo, vis svarbiau mokslininkams, gyvūnų elgsenos tyrėjams bei plačiajai visuomenei. Šios permainos pagrindinė priežastis – nauja informacija apie žuvų socialinį pažinimą, apibrėžiamą kaip „mechanizmai, kuriais gyvūnai įgyja, tvarko, saugo bei veikia pagal informaciją iš kitų gyvūnų“. Kalbama apie tokius dalykus kaip bendravimas ir bendradarbiavimas. Pastarojo elgesio pavyzdį galima stebėti kolektyvinėje medžioklėje, kurios metu individai bendrai gaudo grobį. Pavyzdžiui, geltonosios mažadantės barzdotės medžioklės metu susiskirsto į „persekiotojas“ ir „blokuotojas“; taip pat jos susivienija tam, kad išviliotų plyšiuose besislapstantį grobį. Atlikdamos skirtingas užduotis žuvys pasiekia sudėtingiausia laikomą kolektyvinės medžioklės formą – bendradarbiavimą. Žuvys sugeba ne tik bendrai medžioti, bet ir naudoja gestus, nurodančius kitoms būrio žuvims, kur yra pasislėpęs grobis. Toks sąmoningas bendravimas taip pat pastebimas ir tarp beždžionių bei varninių šeimos paukščių.

Žuvys seniai žmonių laikomos labai kitoniškomis, skirtingomis nuo žinduolių. Iš tiesų, daugelis netgi mano, jog žuvys negali jausti skausmo, tačiau šis supratimas keičiasi. Tyrime, kurio metu vaivorykštiniams upėtakiams į lūpas buvo suleista acto rūgšties arba bičių nuodų, jie nustojo valgyti, akvariumo dugne siūbuodavo pirmyn ir atgal bei trindavo lūpas į akvariumo sieneles. Žuvys, kurioms buvo suleistas nekenksmingas druskos tirpalas, neparodė jokio neįprasto elgesio. Be to, upėtakiai yra neofobai – jie aktyviai vengia nematytų daiktų. Tačiau žuvys, kurioms buvo suleista acto rūgšties, beveik nereagavo į ryškiaspalvį „Lego“ bokštą, įdėtą į jų akvariumą. Galima daryti prielaidą, kad žuvų dėmesys buvo sutelktas į skausmą, o ne į nežinomą objektą. Žuvys, kurioms buvo suleista nekenksmingos druskos rūgšties arba duota nuskausminamųjų po skausmingos injekcijos, į objektą reagavo įprastai. Panašūs rezultatai gaunami ir tiriant žmones, kenčiančius nuo skausmingų negalavimų. Medicinos specialistai jau nuo seno žino, kad skausmas trikdo normalią pažintinių gebėjimų veiklą.

Mokslininkai atranda svarbių smegenų struktūros panašumų lygindami žuvis ir kitus stuburinius gyvūnus. Kai kurios žuvys pasižymi tikslia atmintimi bei atlieka „kognityvinius procesus, pažangesnius už paprastą stimulo-reakcijos pobūdžio mokymąsi“. Viename žuvų atminties eksperimente jaunos auksinės žuvelės buvo šeriamos tuo pačiu metu leidžiant tam tikrą garsą, kurį žuvys galiausiai pradėjo asocijuoti su maistu.  Vėliau žuvys buvo paleistos į jūrą.  Praėjus beveik pusmečiui, kai žuvys jau buvo užaugusios, per garsiakalbį transliuojant tą patį garsą žuvys sugrįždavo į tą vietą, kurioje jos buvo paleistos.

Aukštą žuvų intelektą iliustruoja jų kognityvinio pažinimo sugebėjimai. Grupėse individai seka geriausiai nusimanančių žuvų – lyderių – elgesiu, tokiu būdu padidindami savo šansus išgyventi. Yra pastebėta, kad žuvų priimamų sprendimų greitis ir tikslumas yra tiesiogiai proporcingas jų būrio dydžiui. Kita vertus, individai, sekdami lyderio pavyzdžiu, nepraranda ir savo nepriklausomo sugebėjimo mąstyti ir vertinti situaciją. Pavyzdžiui, atliekant tyrimus su žuvimi-robotu, buvo nustatyta, kad jeigu keli dyglinių šeimos individai įtaria, jog lyderis (žuvis-robotas) elgiasi netinkamai (plaukia į plėšrūno pusę), tai, atskiriems individams sureagavus į pavojų, didesnė žuvų dalis išvengia šių spąstų (neseka lyderio elgesiu).

Šioje literatūros apžvalgoje aprašoma pastarųjų metų mokslinių tyrimų raida žuvų socialinio pažinimo srityje. Joje pateikiami stiprūs argumentai už žuvų sugebėjimą įsitraukti į aukšto lygio mąstymą, problemų sprendimą ir bendravimą. Tuo pačiu apžvalga argumentuoja ir žuvų gyvenimų visavertiškumą. Apžvalgoje tvirtinama, kad „dėl žuvų, žinduolių ir paukščių smegenų panašumų labiau tikėtina, jog žuvų socialinio pažinimo tyrimų rezultatai gali būti bendri visiems stuburiniams gyvūnams“. Autoriai pažymi, kad žuvų tyrimai įnešė „didelį indėlį“ mūsų supratimui apie bendradarbiavimą tarp nesusijusių individų. Žuvys suvokia abipusiškumą. Mokslininkai taip pat pastebi, kad „žuvys demonstruoja sudėtingą socialinį elgesį; tai yra, jos sprendžia problemas, kurios manomai įtraukia kompleksinę koordinaciją, tikslią atmintį ir sprendimų priėmimą.“

Ši informacija pristato naują mokslo (galbūt ir etikos) etapą, kuriame žuvys nebeatmetamos kaip nesugebančios jausti ar neprotingos vien dėl to, kad jos atrodo arba rodo emocijas kitaip.

Kaip Faunalytics pabrėžė viename savo tinklaraščio įrašų, žuvys sudaro didžiąją daugumą gyvūnų, kuriuos žmonės vartoja maistui – vien JAV (~ 325 mln. gyventojų) kasmet suvartoja apie 47 milijardus žuvų bei vėžiagyvių (daugiausia krevečių). Sunku net įsivaizduoti skaičius, jei skaičiuotume, kiek žuvų suvartoja visa žmonių populiacija (7.4 mlrd. žmonių). Didžiosios Britanijos organizacija „Žuvų skaičiaus sąmatos“ (angl. „Fish Count Estimates“) nustatė, jog globaliai komercinės žvejybos industrija kasmet nužudo tarp 1 ir 3 trilijonų gyvūnų.

Daugiau apie žuvis: http://tustinarvai.lt/zuvys-jaucia-ir-supranta/

Informacijos šaltiniai:
https://faunalytics.org/reference-item/social-lives-fishes/
http://www.todayifoundout.com/index.php/2010/10/goldfish-do-not-have-a-three-second-memory/
http://www.peta.org/issues/animals-used-for-food/factory-farming/fish/fish-feel-pain/