Mąstyk kaip višta: sumaniai ir sudėtingai

Vištos nėra tokios neišmanėlės ar „paukštiško proto“, kokiomis žmones yra įpratę jas laikyti. Jos turi individualias asmenybes bei gali pergudrauti viena kitą. Jos žino savo vietą grupės hierarchijoje ir sugeba mąstyti dedukciniu būdu, kuris žmonėms susiformuoja sulaukus septynerių metų. Todėl vištų intelektas yra nepagrįstai nuvertintas. Taip teigia mokslininkė Lori Marino, dirbanti prie „Kažkieno projekto“ („The Someone Project“). Ji apžvelgė naujausią tyrimą apie labiausiai pasaulyje paplitusio naminio gyvūno psichologiją, elgseną bei emocijas. Ši apžvalga yra paskelbta žurnale „Gyvūnų pažinimas“ („Animal Cognition“).

„Jos yra suvokiamos kaip neturinčios daugelio psichologinių charakteristikų, kurias mes atpažįstame kituose protinguose gyvūnuose, bei yra laikomos turinčiomis žemesnį intelektą lyginant su kitais gyvūnais“ – teigia L. Marino. „Pati idėja apie vištų psichologiją daugeliui žmonių skamba keistai.“

Tyrimai parodė, kad vištos turi ir tam tikrą skaičių suvokimą. Eksperimentai su naujai išsiperėjusiais naminiais viščiukais parodė, kad jie gali atskirti kiekius. Jie taip pat šiek tiek suvokia eiliškumą, kuris nurodo sugebėjimą išdėlioti kiekius į eilę. Penkių dienų amžiaus naminiai viščiukai, kuriems buvo parodyti du iš skirtingo kiekio daiktų sudaryti rinkiniai, vėliau paslepiami už dviejų ekranų, sugebėjo sėkmingai nustatyti, už kurio ekrano buvo paslėpta daugiausiai daiktų, aiškiai atlikdami paprastus aritmetinius sudėties bei atimties veiksmus.

Vištos taip pat gali iki 180 sekundžių atsiminti paslėpto kamuolio trajektoriją, jeigu galėjo matyti kamuolio judėjimą, bei iki vienos minutės, jei kamuolio judėjimas joms buvo nežinomas. Jų gebėjimas yra panašus į daugelio kitų primatų panašiomis sąlygomis.

Besivaržydami dėl gausesnio maisto, paukščiai parodo savikontrolės gebėjimą. Jie taip pat sugeba įvertinti savo vietą grupės hierarchijoje. Šie du sugebėjimai parodo paukščių savimonę.

Vištų bendravimas taip pat yra gana sudėtingas bei susideda iš didelės pozų įvairovės bei bent 24 skirtingų skleidžiamų garsų. Paukščiai turi sudėtingą sugebėjimą bendrauti užuominomis, kurios įtraukia tokius signalus kaip sušukimai, pozos bei švilpimas, kuriais jie perduoda informaciją. Jie, pavyzdžiui, gali šiuos signalus pavartoti, kad įspėtų kitus apie gresiantį pavojų. Šis sugebėjimas reikalauja savimonės bei sugebėjimo pažvelgti iš kito gyvūno perspektyvos, o šias savybes taip pat turi ir itin protingos bei socialios rūšys, įskaitant ir primatus.

Vištos suvokia laiko intervalus bei gali numatyti ateities įvykius. Kognityvinis kompleksiškumas, kaip ir daugelyje kitų gyvūnų, pastebimas prireikus spręsti problemas.

Paukščiai patiria įvairių sudėtingų neigiamų bei teigiamų emocijų, įskaitant ir baimę, ateities nujautimą bei nerimą. Jie priima sprendimus atsižvelgdami į tai, kas jiems yra geriausia. Jie tai pat gali jausti paprasčiausią empatijos formą, vadinamą emociniu užkratu. Vištos ne tik turi individualias asmenybes, bet vištos, turinčios viščiukų, parodo ir įvairių motiniškų asmenybės bruožų, kurie, daro įtaką viščiukų elgesiui. Paukščiai geba vienas kitą apgauti, be to jie stebi ir mokosi iš vieni iš kitų.

„Pasikeitęs požiūris į vištų psichologiją bei jų elgesį neabejotinai leis gauti dar tikslesnių bei išsamesnių duomenų bei padės geriau suvokti tai, kas jos iš tiesų yra“ – teigia L. Marino.

Šiems protingiems gyvūnams padėti galime atsisakydami remti juos išnaudojančias kiaušinių ir mėsos industrijas. Kviečiame prisijungti prie mūsų projekto ir šias Velykas sutikti šviesiau!

Parengta pagal: https://www.sciencedaily.com/releases/2017/01/170103091955.htm