Kaip atskirti gyvūno kailį nuo dirbtinio?

Didžioji dalis gyvūnų kailio šiais laikais parduodama ne kailinių pavidalu, o kaip detalės (kailinis bumbulas ant kepurės, striukės gaubtuvo apvadas ir t.t.).

Problema ta, kad dalis žmonių mano, jog jeigu gaminys pigus, jame esantis kailis nėra tikras. Deja, tai netiesa. Galima rasti pirštinių už 7€, striukių už 30€ ir kepurių už 20€ su gyvūnų kailiu. Kailių industrija nori, jog mes manytume, kad kailis prabangos produktas ir visada yra brangus (sukuriama siekiamybė), tačiau taip nėra. Triušio kailiukas parduodamas už 0.6€, prastos kokybės audinės kailiukas gali kainuoti keliolika eurų, o bumbulų kepurėms iš vieno tokio kailiuko galima padaryti daug.

Taip pat keblumų sudaro tai, jog ES šalyse nėra privaloma pažymėti, kad gaminio sudėtyje yra tikro kailio(!), tad kaip vartotojui, turinčiam etines pažiūras ar tiesiog nenorinčiam nešioti formaldehide išmirkyto lavono gabalo, suprasti, kur gyvūno kailis, o kur ne? Ypač kai taip sparčiai gerėja dirbtinio kailio kokybė, kad atskirti jį nuo gyvūno kailio vis sunkiau ir sunkiau. Kai kurie gamintojai turi etiketes, kurios nurodo „faux fur“ arba „real fur“, bet tai nėra privaloma ir veikiau išimtis nei taisyklė.

Visgi yra keli būdai atskirti gyvūno kailį:

Plaukai turi smailas pabaigas

Jeigu kailiuko plaukai nusmailėja, žiūrite į gyvūno kailį. Tai vienas iš lengviausių būdų atskirti, tačiau kartais gyvūno kailis gali būti kirptas ir tada plaukų pabaigos atrodys taip pat kaip dirbtinio kailio, t.y. kaip nukirstos.

Praskyrus plaukus matosi oda

Dirbtinis kailis būna prisiūtas prie medžiagos, o gyvūno kailis prie gaminio dažniausiai prisiūnamas su oda.

Kailis labai švelnus, o papūtus į jį plaukai lengvai prasiskiria

Tokio efekto su dirbtiniu kailiu neišgausite (kol kas).

Deginant smirda taip pat kaip degantis plaukas

Išraukite kelis plaukelius ir sudeginkite juos. Dirbtinis kailis deginamas smirda kaip plastmasė, o gyvūno – kaip degantys baltymai. Tiesa, primygtinai siūlome šio testo neatlikinėti parduotuvėse. Taip patikrinti galite gaminius, kuriuos jau turite. Jeigu ką tik nusipirkote kažką su kailiu ir atlikę deginimo testą supratote, kad tai gyvūno kailis, galite grąžinti prekę į parduotuvę ir paaiškinti, kodėl grąžinate.

Sunku pradurti su smeigtuku ar adata, nes duriate į odą

Šį testą taip pat siūlome atlikti namie, o ne parduotuvėje.

Ant etiketės randate užrašą „yra gyvūninės kilmės ne tekstilės dalių“

Arba kažkas panašaus ir dažniausiai ne lietuviškai. Tai nėra patikimas būdas nustatyti gyvūno kailį, nes taip privaloma žymėti gaminius, kuriuose yra mažiau nei 20% pūkų, odos, kailio ar kaulo. Tad jeigu kailis gaminyje sudaro 30% svorio, jis neprivalo turėti net šio neaiškaus žymėjimo, o batai, rankinės ir aksesuarai išvis yra atleisti nuo jo. Taip pat neaišku, ar šis užrašas reiškia, kad kailis iš gyvūno, ar ne, nes jeigu striukėje yra sagos iš kaulo arba pūkų užpildas, ji privalės turėti tokį žymėjimą, nesvarbu, ar kailis joje iš gyvūno, ar ne. Ir dauguma (Lietuvoje apie 70%) gaminių su gyvūno kailiu šio privalomo žymėjimo neturi.

Taip pat galima išsiųsti gaminį ištirti į laboratoriją, tačiau tokie tyrimai gali kainuoti brangiau nei pats gaminys ir po jų daiktas lieka sugadintas, t.y. iškerpami dideli gabalai kailio ir medžiagos, todėl suprantame, jog tai daryti nėra praktiška.

Vienas iš būdų tikrai nebūti apgautiems pardavėjų yra apsipirkinėti „Prekybos be kailio“ projekte dalyvaujančiose parduotuvėse. Ten galėsite būti ramūs, jog kailio nepardavinėja. Sąrašą rasite čia.

O mes tuo tarpu sieksime užtikrinti, kad aiškus kailio žymėjimas būtų įvestas visoje Europos Sąjungoje bei kuo daugiau parduotuvių ir prekės ženklų išvis atsisakytų gyvūnų kailio.