Kailių fermų draudimo poveikio vertinimas: trūkumai, klaidos ir tendencingas industrijos duomenų išpūtimas

„Kailinės žvėrininkystės uždraudimo Lietuvoje poveikio vertinimas“ buvo atliktas Žemės ūkio ministerijos užsakymu.

„Smart Continent LT“, atlikusi vertinimą, pateikė klaidinančius, neteisingus duomenis bei neargumentuotus teiginius. Vertinime pilna skaičiavimo klaidų bei atvejų, kai kailinės žvėrininkystės nauda valstybei tendencingai išpučiama. Dėl šių priežasčių vertinimas negali būti naudojamas priimant sprendimus.

Šiame straipsnyje bus pateikiami esminiai vertinimo trūkumai bei Lietuvos ekonomistų, susipažinusių su kailių indrustrijos rodikliais, įžvalgos. 

 

Esminiai vertinimo trūkumai

Pateikiame ne visus, o tik tuos, į kuriuos svarbiausia atsižvelgti priimant sprendimus. Platesnis šių trūkumų aprašymas atskiruose straipsnio skyriuose. 

1. Klaidinančiai pateikiami industrijos sumokami mokesčiai.
Prie įmonių sumokėtų mokesčių priskiriami darbuotojų sumokami GPM, PSD ir VSD mokesčiai. Taip kailių industrijos indėlis į valstybės biudžetą išpučiamas nuo 11 iki 83 kartų.

2. Kompensacijos verslui skaičiuojamos neteisingai, pateikiami duomenys – klaidinantys.
Siūloma kompensacijos formulė suponuoja, kad valstybė turėtų sumokėti už kailius, kuriuos verslas galės parduoti, ir sudaryti galimybes verslininkams pajamas už kailius gauti du kartus. Išmoka už išlaidas skaičiuojama Danijos, o ne Lietuvos kainomis, kurios yra du kartus mažesnės. 

3. Pateikiami neteisingi kailinių žvėrelių fermų bei ten laikomų gyvūnų skaičiai.
Nors vertinimas parengtas 2022-iems metams dar nesibaigus, „Smart Continent LT“ pateikia 2022-ųjų metų laikytojų, bandų ir laikomų gyvūnų statistiką. Įmonė nenurodo, kurio mėnesio duomenimis rėmėsi, konstatuodama 2022-ųjų metų statistiką, tačiau teigia, jog tais metais Lietuvoje buvo 159 laikytojai. Tokio kailinių žvėrelių laikytojų skaičiaus nebuvo nė vienu 2022-ųjų mėnesiu [1].

 

Trumpai:

• „Smart Continent LT“, nurodydama kailinės žvėrininkystės verslo sumokamus mokesčius į Lietuvos biudžetą, verslo sumokėtus mokesčius pateikė kartu su gyventojų sumokėtais mokesčiais. 
• Kadangi pastarieji sudaro nuo 91 % iki 99 % vertinime pateikiamų, neva verslo sumokamų mokesčių į valstybės biudžetą, taip klaidinančiai daromas įspūdis, kad uždarius šią industriją, į valstybės biudžetą nebebus sumokama didesnė suma nei iš tiesų.

„Smart Continent LT“ teigia, jog vertinime siekė nustatyti, koks būtų kailinės žvėrininkystės verslo uždarymo poveikis Lietuvos biudžetui dėl nesumokamų mokesčių. Nurodoma, jog analizuoti šie mokesčiai: privalomas sveikatos draudimas, valstybinio socialinio draudimo mokestis, pelno mokestis, pridėtinės vertės mokestis, gyventojų pajamų mokestis, akcizai bei kiti mokesčiai.

Įmonė pateikia statistiką: „Kailinės žvėrininkystės sektorius iš viso 2019 m. sumokėjo 3,1 mln. Eur mokesčių į valstybės biudžetą (įskaitant PSD ir VSD), 2020 m. – 2,7 mln. Eur, o 2021 m. – 3,1 mln. Eur“.

Lietuvos Respublikos įstatymai numato, jog PSD, VSD ir GPM yra gyventojų, o ne įmonių sumokami mokesčiai. Šiuos mokesčius gyventojai mokėtų dirbdami ir kitose industrijose. Vertinime būtent šie gyventojų mokami mokesčiai sudaro didžiausią kailių industrijos mokamų mokesčių dalį. 

„Smart Continent LT“ pateikta kailinės žvėrininkystės sektoriaus sumokama suma realybėje pagal sumokamų mokesčių rūšį pasiskirto taip:

1 pav. „Smart Continent LT“ pateiktos kailinės žvėrininkystės sektoriaus sumokamos mokesčių sumos išskirstymas į verslo sumokamus mokesčius ir į gyventojų sumokamus mokesčius.

Kadangi PSD, VSD ir GPM yra gyventojų, o ne įmonių sumokami mokesčiai, kailinės žvėrininkystės sektorius, iš tiesų, į valstybės biudžetą sumokėjo:

2019 m. – 37 tūkst. eur.;
2020 m. – 124 tūkst. eur.;
2021 m. – 281 tūkst. eur.

Taip kailių industrijos indėlis į valstybės biudžetą išpučiamas nuo 11 iki 83 kartų.

Trumpai:

• Vertinime siūloma kompensacijų, uždarant kailinių žvėrelių fermas, suma – 56,85 mln. eurų.

• Didžiausią kompensacijos dalį sudaro išmoka už negautas pajamas už audinių odų pardavimą, tačiau visiškai neatsižvelgiamą į faktą, kad ūkininkai galės parduoti visus kailius ir iki, ir po draudimo įsigaliojimo.

• Taip pat negautos pajamos skaičiuojamos paimant vidutinę kailiuko kainą Danijoje, tačiau Danijos kailiukai yra 20-40 % brangesni nei bet kurioje kitoje šalyje [2].

• Kitą dalį kompensacijos sumos sudaro „Išmoka už išlaidas, susijusias su verslo uždarymu (vienkartinė išmoka)“. Kompensacijos suma yra nukopijuota nuo kompensavimo mechanizmo naudoto Danijoje. Taip „Smart Continent LT“ neatsižvelgia į faktą, kad Danijoje pragyvenimo lygis ir kainos yra du kartus didesni [3].

• Į kompensacijas įtraukiamas ir bedarbio pašalpos kompensavimas, nors šią pašalpą, jeigu tokios reikia, moka ne buvęs darbdavys, o valstybė.

• Konstatuojama, kad pašalpas reikės mokėti ir šeimos nariams, o vidutinės šeimos dydis Lietuvoje yra 5 asmenys, nors iš tiesų – 2,1 asmens [4].

2 pav. „Smart Continent LT“ vertinime pateiktas kompensacijos apskaičiavimas

„Smart Continent LT“ vertinime pateikė galimą kompensacijos sumą, kuri sudaro 56,85 mln. eurų. Tačiau pateikiami skaičiai nėra teisingi. 

1 dalis. Didžiausią kompensacijos dalį sudaro „išmoka už negautas pajamas už audinių odų pardavimą“, tačiau ši suma yra neteisinga ir nepagrįsta.

Nepagrįsta, nes nėra paaiškinama, kodėl valstybė turėtų sumokėti už kailius, kuriuos verslas galės parduoti. Gyvūnai bei jų kailiai iš kailininkų nebus atimami. Siūlymas kompensuoti kailį reiškia, jog ūkininkai už tą patį kailį pajamas gautų 2 kartus. Visos kitos valstybės, kurios šią veiklą uždraudė, kailius leidžia parduoti, todėl nesuprantama, kodėl Lietuva turėtų ūkininkams už juos mokėti.

Neteisinga, nes daroma prielaida, kad didžiausią dalį kompensacijų turi sudaryti išmoka už negautas pajamas, o negautos pajamos skaičiuojamos paimant vidutinę kailiuko kainą Danijoje. Nėra logiška kompensuoti Lietuvos ūkininkams kailiuko kainą pagal Danijos kainas, nes Danijos kailiukai yra 20-40 % brangesni nei bet kurioje kitoje šalyje (tai rašoma „Smart Continent LT“ pateikiamame šaltinyje, kuriuo jie remiasi siūlydami tokią sumą). Jeigu būtų nuspręsta, kad ūkininkai turi gauti kompensaciją už negautas pajamas, jas paprasčiausia ir tikslinga išskaičiuoti iš Lietuvos ūkininkų gaunamų metinių pajamų vidurkio. 

Keista, kad tai nėra daroma, nes gautų pajamų duomenys vertinime pateikiami. Iš jų būtų galima išskaičiuoti ir vidutinę kailiuko kainą. Tiesa, vidutinės metinės industrijos pajamos žymiai mažesnės nei „Smart Continent LT“ pateikiamos pagal Danijos kainas išskaičiuotos „negautos pajamos“. 

Viso sektoriaus pajamos už parduotus kailius gali būti prilygintos kailių eksportui, nes visi kailiai iš Lietuvos yra eksportuojami. Tiesa, pačių ūkininkų teigimu, reikia skaičiuoti tik žaliavinių kailių eksportą (tamsiai žali stulpeliai grafike). Pagal vertinime pateikiamus žaliavinio kailio eksporto duomenis, ūkininkų pajamos nuo 2012 metų niekada nesiekė 54 mln. eurų, o pastaruosius 5 metus svyruoja nuo 14,8 mln. iki 30,6 mln. eurų.  

3 pav. „Smart Continent LT“ pateikiamas audinių odų ir kailių eksportas 2012–2021 m.

Tad net jeigu daroma prielaida, kad Lietuva turėtų mokėti kompensacijas už negautas pajamas, „Smart Continent LT“ pateiktas skaičius neatitinka realybės.

2 dalis. Antra kompensacijų lentelės eilutė yra nukopijuota nuo kompensavimo mechanizmo, naudoto Danijoje. Tai daryti nėra logiška.

Neatsižvelgiama į faktą, kad Danijoje pragyvenimo lygis ir kainos yra 2 kartus didesni. Galima remtis Danijos pavyzdžiu skaičiuojant ūkių uždarymo išlaidas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje viskas kainuoja maždaug perpus pigiau, 0,8 eur. už žvėrelį turėtų būti perskaičiuota į 0,4 eur. už žvėrelį.

3 dalis. Trečioje ir ketvirtoje kompensacijų lentelės eilutėse nurodomi duomenys neturėtų būti įtraukti į kompensavimo skaičiavimus bei yra klaidinantys.

Galimos bedarbio pašalpos įtraukiamos į kompensacijas. Šio sprendimo motyvai nėra paaiškinami.  

Bedarbio pašalpą, jeigu tokios reikia, moka ne buvęs darbdavys, o valstybė. Neaišku, kodėl daroma prielaida, kad visiems darbuotojams reikės bedarbio pašalpos. Neaišku, kodėl rašoma, kad pašalpas reikės mokėti ir šeimos nariams. Dar keisčiau, kad vidutinės šeimos dydis Lietuvoje yra 2.1 asmens (tai yra vieša informacija), o vertinime rašoma, jog 5 asmenys. Galbūt visi Lietuvos kailinių žvėrelių augintojai turi 5 asmenų šeimas, bet tada reikėtų nurodyti šių duomenų šaltinį, o ne tiesiog konstatuoti, kad taip yra. 

Pažymėtina, jog į kompensacijas būtų logiška įtraukti išmokas atleidžiamiems darbuotojams, pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 57 straipsnį (Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės) taikant dviejų darbo užmokesčių dydžio kompensaciją. Galutinė suma gautųsi didesnė, tačiau taikant DK 57 straipsnį ji būtų logiška ir pagrįsta. 

Kompensacijos, pasirenkant „Smart Continent LT“ siūlomą modelį, tačiau naudojant realybę atitinkančius skaičius, atrodytų taip:

4 pav. „Smart Continent LT“ modeliu paremtas kompensacijų skaičiavimas, išbraukus sumas, kurios nėra logiškos ar pagrįstos, tuo pačiu pakeičiant duomenis pagal Lietuvos statistiką

Taikant tą patį modelį, kurį siūlo taikyti „Smart Continent LT“, tačiau neįtraukiant nepagrįstų išlaidų, o pagrįstas išlaidas skaičiuojant pagal Lietuvos kainų lygį ir elementarią logiką, gaunama kompensacijų suma – 1,85 milijono eurų arba 55 mln. eurų ir 30,7 karto mažesnė suma. 

Svarbu pabrėžti, kad tai tik vienas kompensacijų skaičiavimo modelis. Nebūtinai jis geriausias. „Smart Continent LT“ vertinime nepaaiškinama, kodėl pasirinktas būtent jis. Čia tik siekta parodyti, kad pagal šį modelį gaunama kitokia suma, jeigu neįtraukiamos nieko bendro su realybe neturinčios išlaidų eilutės.

Taip pat svarbu pabrėžti, kad kai kurios šalys, pavyzdžiui, Latvija, kailių industrijai kompensacijų dėl verslo uždraudimo nemokės visai.

„Smart Continent LT“ į tai savo vertinime dėmesio nekreipė ir neatsižvelgė, tačiau ir Žemės ūkio ministerija užsakyme to neklausė. 

Trumpai:

• Vertinime pateikiami kailinių žvėrelių laikytojų skaičiai nesutampa su viešai prieinamais duomenimis. 
• „Smart Continent LT“ daugiau nei 41 % padidina kailinių žvėrelių laikytojų skaičių.
• Vertinime nurodytuose šaltiniuose neįmanoma rasti pateiktų skaičių.

Vertinimas buvo paruoštas 2022 m. spalio mėnesį, tačiau vertinimo duomenyse nurodytas visų 2022 metų kailinių žvėrelių laikytojų skaičius. Mėnesis, kurio duomenimis remtasi konstatuojant 2022 m. laikytojų statistiką, nėra nurodytas. 

Preziumuojant, jog „Smart Continent LT“ naudojo paskutinius prieinamus, t. y. rugsėjo mėnesio duomenis, tuo metu Lietuvoje buvo 109 laikytojai: 60 audinių ir 49 šinšilų laikytojai. Toks skaičius nurodomas viešai prieinamoje Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ŽŪIKVC) sistemoje. Šis skaičius 2022 metų eigoje stipriai nekito, didžiausias laikytojų skaičius tais metais siekė 125 (sausio mėnesį) [6], tačiau ir šis skaičius yra mažesnis, nei deklaruojama vertinime, kuriame skelbiama, jog Lietuvoje 2022 m. buvo 159 kailinių žvėrelių laikytojai.

5 pav. Audinių ir šinšilų laikytojų skaičius 2015 - 2022-09-01, ŽŪIKVC duomenys

Nors „Smart Continent LT“ teigia, kad rėmėsi ŽŪIKVC duomenimis, jų pateikiami skaičiai neatitinka viešai skelbiamų ŽŪIKVC duomenų.  

Palyginus ŽŪIKVC pateikiamus duomenis su to paties laikotarpio „Smart Continent LT“ vertinime pateikiamais duomenimis, kurių šaltinis, anot jų, yra ŽŪIKVC, matomas reikšmingas skirtumas:

6 pav. ŽŪIKVC pateikiamų kailinių žvėrelių laikytojų skaičiaus palyginimas su „Smart Continent LT“ pateikiamais skaičiais

Bandant išsiaiškinti, kokia logika vadovaujantis buvo gauti „Smart Continent LT“ vertinime pateikiami kailinių žvėrelių laikytojų skaičiai, buvo bandoma:

• įskaičiuoti ir tuos laikytojus, kurių draudimas nepaliečia, pvz., triušių ir lapių augintojus, bet gaunami skaičiai buvo mažesni nei vertinime pateikiami duomenys; 
• prie analizuojamų metų didžiausio skaičiaus audinių laikytojų pridėti tų pačių metų didžiausią skaičių šinšilų laikytojų, neatsižvelgiant į faktą, kad mėnesiai gali būti skirtingi. Vis dėlto tokiu atveju skaičius taip pat buvo mažesnis nei pateikiamas „Smart Continent LT“ vertinime; 
• vietoje laikytojų skaičiaus naudoti bandų skaičių, tačiau gautas rezultatas buvo mažesnis nei pateikiamas vertinime. 

Taigi, nė vienas skaičiavimas neatnešė tokio paties rezultato, kokį gavo „Smart Continent LT“.

7 pav. „Smart Continent LT“ pateikiamų laikytojų skaičių palyginimas su ŽŪIKVC (2023 m. centras pervadintas į Žemės ūkio duomenų centrą – ŽŪDC) bei RC pateikiamais duomenimis

Lygiai tokia pati situacija pastebima ir nagrinėjant „Smart Continent LT“ pateiktus laikomų bandų bei laikomų gyvūnų skaičius – jie nesutampa su tais, kurie pateikiami ŽŪIKVC sistemoje, nors „Smart Continent LT“ teigia, kad duomenys paimti iš ten. Atkreiptinas dėmesys, jog „Smart Continent LT“ pateiki duomenys beveik kiekvienais metais yra didesni nei oficialūs ŽŪIKVC duomenys. 

Kitos klaidos, parodančios vertinimo rengėjų neprofesionalumą ir / ar šališkumą

 

1. Pateikiama klaidinanti informacija apie verslo investicijas.

Vertinime teigiama, kad remiantis OSP duomenimis „Kailinės žvėrininkystės verslo materialinės investicijos per pastaruosius 10 metų sudarė iš viso 39,77 mln. Eur.“ Tačiau skaičiuojamas 11 metų laikotarpis. Pabrėžiame, vertinimo rengėjai neskiria 10 nuo 11. Taip pat pateikiami duomenys iki 2020 metų laikotarpio, todėl teiginys, kad tai pastarųjų 10-ies metų investicijos, yra klaidinantis. Grafike prie skaičių nurodomi tūkstančiai, o tekste teigiama, kad investuoti milijonai. Panašu, kad vertinimo rengėjai neskiria tūkstančių nuo milijonų.

Remiantis Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėliu, nurodančiu ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus, jau šiais metais didelė dalis per 11 metų laikotarpį darytų 40 mln. investicijų yra amortizuotos (didžiausios investicijos darytos 2012-2013 metais). O 2027 m. pradžioje, t. y. tuo metu, kai Vyriausybės išvadoje siūloma uždrausti gyvūnus auginti ir žudyti dėl kailio, bus amortizuota dar didesnė jų dalis.

2. Pateikiama klaidinanti informacija dėl kailių verslo sunaudojamų šalutinių gyvūninės kilmės produktų (ŠGP)

Vertinime pateikiamas šalutinių gyvūninių produktų, naudojamų kailinės žvėrininkystės sektoriuje, pašalinimo ir sunaikinimo potencialus išlaidų vertinimas. Į jį įtraukiami visi kailiniai žvėreliai, nors tai daryti nėra teisinga, nes Lietuvoje kailiams auginamos ir šinšilos, kurios yra žolėdžiai gyvūnai ir skerdyklų atliekų neėda.

3. Iš 5 analizuojamų šalių, uždraudusių kailių fermas, 2 šalių pavyzdžiai nėra tinkami dėl savo specifikos.

Danija neuždraudė kailių fermų visam laikui. Dėl pandemijos valdymo Danijoje buvo nurodyta 2 metus neauginti kailinių žvėrelių. Valstybė sumokėjo didžiules kompensacijas augintojams ir nurodė gyvūnus sunaikinti kuo greičiau, jų kailio neleido parduoti, gyvūnai buvo užkasti. [7] Šis pavyzdys iš esmės netinka, nes Lietuvoje nėra svarstoma staiga uždaryti kailinių žvėrelių fermų dėl pandemijos suvaldymo.

Nyderlandų pavyzdys galėtų būti tinkamas, tačiau ir čia „Smart Continent LT“ analizuoja kompensacijas, kurios buvo mokamos dėl pandemijos kontrolės priemonių. Jeigu Nyderlandų ūkiuose nebūtų išplitęs COVID-19 ir nebūtų nuspręsta visą verslą uždaryti anksčiau, tokių kompensacijų ūkininkams nebūtų buvę. Jiems buvo kompensuoti 3 metų praradimai, nes 3 metus jie dar būtų veikę, jeigu ne COVID-19.

Žemės ūkio ministerijos indėlis į šios analizės rezultatą

Žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM) sudarė galimybę kailių industrijai pačiai aprašyti savo verslo situaciją viešojo pirkimo sąlygose [8], todėl galimai suponavo „Smart Continent LT“, kokio rezultato iš vertinimo tikimasi.

Kailių industrijos aprašyme Viešojo pirkimo sąlygų 2 priede pateikiami realybės neatitinkantys skaičiai, nepagrįstos prielaidos, realybės neatitinkanti bei pasenusi informacija, paimta iš kailių fermerių rašytų raštų ir nukopijuota vietomis paliekant tas pačias rašybos ir skyrybos klaidas.

Pateikiame kelis pavyzdžius, bet iš esmės visas maždaug 2 puslapių aprašymas yra kailininkų rašto šiek tiek paredaguota kopija. 

Raudonai pažymėti skirtumai tekstuose.

 

Reziumė

Vertinime nurodoma, jog jo parengimo tikslas – nustatyti, ar verta uždrausti kailinės žvėrininkystės verslą Lietuvoje, kol dar nėra vieningos uždraudimo politikos Europos Sąjungoje. Siekiant jį įgyvendinti, įmonei buvo iškelti šie uždaviniai:

1. Nustatyti, kokį poveikį šio verslo uždraudimas turės Lietuvos importo – eksporto balansui;
2. Įvertinti poveikį, kiek biudžetui bus nesumokama mokesčių;
3. Įvertinti poveikį darbo rinkai ir socialiniam užimtumui, ne tik tiesiogiai ūkiuose dirbančiam, bet ir aptarnaujančiam sektoriui;
4. Įvertinti poveikį šalutinių gyvūninių produktų rinkai;
5. Įvertinti poveikį biudžetui dėl kompensacijų verslui uždaryti;
6. Įvertinti 10 pastarųjų metų investicijų į šią šaką apimtis Lietuvoje;
7. Įvertinti kitų Europos šalių, atsisakiusių šio verslo, patirtį.

„Smart Continent LT“ nesugebėjo atlikti bent 6-ių iš 7-ių uždavinių. 

Atliktas vertinimas yra neprofesionalus ir šališkas. Neišeina visų klaidų nurašyti nekompetencijai. Jei vertinimą atlikę žmonės būtų tiesiog nekompetentingi, klaidos būtų daromos į abi puses, t. y. tiek pateikiant mažesnius industrijos skaičius, tiek didesnius. Vis dėlto, šiame vertinime klaidos daromos tik į vieną pusę, t. y. išpučiant industrijos dydį, naudą bei reikšmę.

Šio vertinimo užsakymas iššvaistė viešąsias lėšas. Dar blogiau, kad juo siūloma iš valstybės biudžeto lėšų skirti 57 milijonus eurų kailių fermeriams ir tam nėra jokio pagrindimo. 

„Smart Continent LT“ dėl kažkokių priežasčių atliko vertinimą taip, kad jis būtų naudingas tik kailių industrijai, bet ne galutiniams užsakovams, t. y. valstybei ir jos piliečiams. 

ŽŪM, viešojo pirkimo aprašyme naudodama informaciją, pateikiamą kailinių žvėrelių fermerių siųstuose raštuose, galimai suponavo „Smart Continent LT“, kokio rezultato vertinime tikimasi. 

 

 

Šaltiniai: 

[1] https://www.vic.lt/gpsas-apskaita/ugr-menesio-ataskaitos/ Rinktis atskirus mėnesius, rinktis 28 ataskaitą, žiūrėti į 7 ir 48 eilutes (audinių ir šinšilų). 

[2] https://ec.europa.eu/competition/state_aid/cases1/202117/293181_2268278_42_2.pdf, 8 psl.

[3] https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Comparative_price_levels_of_consumer_goods_and_services 

[4] https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventoju-pajamos-ir-gyvenimo-salygos-2020/namu-ukiai/namu-ukiu-sudetis 

[5] https://www.vic.lt/gpsas-apskaita/wp-content/uploads/sites/6/2022/09/28_ukiniai_bandomis_220901.pdf, žiūrėti į 7 ir 48 eilutes (audinės ir šinšilos) 

[6] https://www.vic.lt/gpsas-apskaita/wp-content/uploads/sites/6/2022/01/28_ukiniai_bandomis_220101.pdf, žiūrėti į 7 ir 48 eilutes (audinės ir šinšilos)  

[7] https://ec.europa.eu/competition/state_aid/cases1/202117/293181_2268278_42_2.pdf 

[8] https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/app/rfq/publicpurchase_docs.asp?PID=627541 parsisiųsti pirmąjį priedą